Šeštadienis, 30 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Vyriausybė pritarė atnaujintam energetinės strategijos projektui

www.alkas.lt
2017-11-29 15:23:44
34
PERŽIŪROS
5
Mokslininkai diskutuos su gabiausiais Lietuvos regionų moksleiviais

flashnews.gr nuotr.

flashnews.gr nuotr.
flashnews.gr nuotr.

Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui. Dabar Strategijos projektas bus pateiktas svarstymui Seime.

„Atnaujinta energetikos Strategija reikalinga tam, kad visos pusės – nuo vartotojo iki investuotojo – žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetikos politika ir būtume aiškiai tai krypčiai bei konkretiems tikslams įsipareigoję, nesiblaškytume ir jų siektume“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Strategijos projekte įrašyti šalies energetikos tikslai, jų įgyvendinimo priemonės iki 2030 m. bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio. Strategija numato keturias pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptis – energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, konkurencingumas ir inovacijos.

Įgyvendinant energetikos politiką bus siekiama, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų mažesnės nei regiono valstybėse.

Strategijoje numatoma per artimiausius penkerius metus stiprinti Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integraciją į Europos Sąjungos (ES) sistemas. Įgyvendinus du svarbiausius šios srities projektus – elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais (iki 2025 m.) bei pastačius dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (iki 2021 m.) – bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į ES energetinę sistemą.

Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) didinimas yra viena svarbiausių strategijos krypčių. Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine – 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.

Skatinant žaliosios energetikos plėtrą, Strategijoje numatyta skatinti aktyvų pačių energijos vartotojų dalyvavimą energijos gamyboje. Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių.

 „Europoje ir visame pasaulyje energetika išgyvena didelį virsmą – pereinama prie kitokių energijos gamybos modelių ir skatinami kitokie energijos vartojimo įpročiai. Energetikos tikslas ne tik garantuoti saugumą, bet kurti realią naudą kiekvienam vartotojui ir pridėtinę vertę ekonomikai. To ir siekiame šia atnaujinta Strategija“, – sako energetikos ministras.

Dar viena priemonė skatinti energetikos konkurencingumą – efektyvaus energijos vartojimo skatinimas. Įvertinus tai, kad didžiausias energijos taupymo potencialas yra pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, Strategijoje numatoma teikti pirmenybę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimui bei skatinti mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Verslui reikia geresnės kokybės elektros energijos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Žemyna says:
    9 metai ago

    Kuo labiau kiekvienas namų ūkis, kiekvienas daugiaaukštis pats viskuo apsirūpina, ko namui ar ūkiui gyvybiškai reikia, tuo sunkiau paralyžiuoti tokio miesto gyvybę ir veiklą. Centralizuotos sistemos (elektros, šilumos, vandens, ryšio) turėtų būti tik kaip „maisto papildas”, talkinantis valandomis, kai namas pats nepajėgus patenkinti svyruojančių savo poreikių.
    Štai, tas pats butas I-me aukšte iki „Rubikono” ir po jo. Iki „Rubikono” kieme veikė boilerinė, namas gaudavo ne pakeliui iš centro ataušusį, o karštą vandenį, nes jį papildomai pašildydavo kiemo boilerinė. Nešaldavo nei apatinis, nei viršutinis aukštai, nei galiniai butai. Kai „Rubikonas” panaikino miegrajoniuose boilerines, namai gauna per visą miestą vamzdžiais vilktą ir gerokai atvėsusį vandenį, tad mūsų rūsiuose suryja galybę elektros, kol tampa tinkamas naudoti. Pirmi aukštai nuo tokio „pagerinto” šildymo žiauriai šąla, nes modernizuoti mazgai nieko nepadeda – radiatoriai leisgyviai. Tenka nuolat papildomai elektra šildytis. Štai ką reiškia viso miesto aprūpinimas iš vieno centro. O kai kažkur pakeliui vamzdyno avarija? Anksčiau per avarijas tik ribotas namų skaičius šaldavo, kol sutaiso, o dabar – visi pakeliui.

    Atsakyti
  2. Albinas Vaškevičius says:
    8 metai ago

    Dar yra vienas pavojus atnaujinus (tarptautiškai – renovavus) namo šildymo sistemą: dingus elektrai sustoja ir šildymas, nors ir šiluma ateina į namą, bet namas ją „pasiima“ tik tada kai dirba siurblys. Niekas nenumato, kad šildymo sistemos siurbliui reikia įrengti UPS’ą ar elektros generatorių. Senose (elevatorinėse) šildymo sistemose siurblių nėra. Termofikacinį vandenį sistemoje varinėja šiluminės elektrinės siurbliai.

    Man „patiko“ sakinys: „Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių.“ Belieka laukti kai bus dar ir toks sakinys: Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais namuose sriubą, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti sriubą iš užsiaugintų daržovių. Ir juokinga ir graudu.

    Atsakyti
  3. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Išvis ar supranta kas nors ( yra dar specialistų, girdėjęs ir juos) iš Alko skaitytojų, kas čia per nesąmonės yra parašytos, kokie idiotizmų perlai ir jų vėriniai čia pateikti ?
    Pribloškia, kai energetikos ateitis yra palikta nusivylusių namų šeimininkių lygio intelektualams Seime, Vyriausybėje ir propagandinių straipsnių į šviesų energetinį rytojų žurnalistams, neabejotinai kokaino apsiuosčiusiems ir pasijutusiems energetikos galiūnais mintimis.
    Kada bent sutos tas durnių laivas su atsinaujinančia, žaliąja ir netaršiąja energetika, kuri dar niekam niekada pasaulyje neatsipirko ir laikosi iš biudžeto dotacijų, pvz. Nyderlanduose 2012 m. atsinaujinanti energetika sudarė 4 (gal 6) nuošimčius, dotacijos siekė 7,5 mlrd. eurų, Vokietijoje dotacijos tais pat metais buvo 20,0 mlrd. eurų.
    Kodėl vėjo jėgainės panaudoja 31 % vėjo galios, Piskožo (žiūr. pasigūglinus pionowe silownie wiatrowe Piskorza) –
    65 % ir nepaprastai sunkiai skinasi kelią ?
    Tam, kad biudžeto pinigus naudoti lochotroniniams vėjo malūnams kaip bergždžioms atgyvenoms ir pastoviai su kiekvienais metais skurdinti ‘inovacinės’ šalies gyventojus.
    Skaitykime, kas supranta :
    “Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine – 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.”
    Tai aiškus energetinis LOCHOTRONAS – vėjo energija sudarys 2030 m. apytiksliai 25 % visoje energetikoje, tai kiek Lietuva turės atriekti iš savo biudžeto dotacijoms, kad išmesti vėjams (velniop), o jau 2050 m. visus 52 % visoje energetikoje su kiek % biudžeto lėšų – penktadaliu, ketvirtadaliu ?
    Ar suvokia planuotojai ką rašo, apie ką kalba ?
    Kiekvieną, kuris skaičiavo, apibendrino, rašė šį pranešimą, balsavo už jį, galiu pavadinti beraščiu nemokša.
    Beraščiai nemokšos isteriškai klykdami kvailystes valdo ir Lietuvą, ir jei įsakinėjančią ES.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      8 metai ago

      Įdomu, kas netinka ?

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      8 metai ago

      Man įdomios būtų gerb. Jono Vaiškūno nuomonės šiuo klausimu, kaip baigusio fiziką VU.
      Gal jau nebegalioja ir energijos tvermės dėsnis tokiai atsinaujinančiai, žaliai ir netaršiai energetikai ?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ugniagesiai laukia lankytojų
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai kviečia apsilankyti gaisrinėse

2026 05 29
Tėvai, vaikas, kūdikis
Lietuvoje

Siūloma, kad Motinystės išmoką 4 mėnesius gautų visos mamos

2026 05 29
Lietuvos Raudonasis Kryžius
Gamta ir žmogus

Po oro pavojaus pranešimų – priminimas: pasirengimas prasideda dar prieš perspėjimą

2026 05 29
Pinigai
Lietuvoje

Skiriamos papildomos lėšos regionų atsparumui didinti ir socialinio būsto plėtrai

2026 05 29
S. Daukanto tiltas
Lietuvoje

Kaune pradedamas S. Daukanto pėsčiųjų tilto atnaujinimas

2026 05 29
Vanduo, kranas, čiaupas
Lietuvoje

Daliai vilniečių mažės mokestis už vandenį

2026 05 29
Apdovanojimai Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusias mamas, tėčius ir globėjus

2026 05 29
Alkoholis
Lietuvoje

Pristatytas naujausias alkoholio ir tabako vartojimo Lietuvoje tyrimas

2026 05 29
Registrų centras
Lietuvoje

Ieškoma naujo Registrų centro vadovo

2026 05 29
Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė
Istorija

Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė: lankytojai išvys Barborą Radvilaitę įkūnijusią žinomą aktorę

2026 05 29
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus
Gamta ir žmogus

Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?

2026 05 29
Nematytos Lietuvos partizanų fotografijos
Istorija

Ramygaloje – niekada nematytos Lietuvos partizanų nuotraukos

2026 05 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar Daivos Ulbinaitės vedamas Seimas pavers Lietuvą antrąja Maskva?
  • . . . apie Mažvydo bibliotekoje vyks D. Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ pristatymas
  • Andrew Wilson (Rob Halberd) apie Trys KTU mokslininkai – tarp labiausiai cituojamų tyrėjų Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl verta rinktis ilgaamžę dangą kiemo takeliams?
  • Ugniagesiai kviečia apsilankyti gaisrinėse
  • Siūloma, kad Motinystės išmoką 4 mėnesius gautų visos mamos
  • Po oro pavojaus pranešimų – priminimas: pasirengimas prasideda dar prieš perspėjimą

Kiti Straipsniai

Tėvai, vaikas, kūdikis

Siūloma, kad Motinystės išmoką 4 mėnesius gautų visos mamos

2026 05 29
Pinigai

Skiriamos papildomos lėšos regionų atsparumui didinti ir socialinio būsto plėtrai

2026 05 29
Vytautas Sinica Registrų centro duomenų vagystės ir kibernetinio įsilaužimo fone

V. Sinica. Kaip vagystę slėpė, nes, netrukdė tyrimui

2026 05 28
Projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“ | lrv.lt nuotr.

18-ą kartą rengiamas projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“

2026 05 28
Kelias Vilnius–Kaunas

Vyriausybė pritarė kelių įstatymų pakeitimams

2026 05 27
Šildymas

Vyriausybė pritarė siūlymui atnaujinti šilumos ūkio reguliavimą

2026 05 22
Šiaulių oro uostas

Sprendžiama dėl Šiaulių oro uosto ateities

2026 05 21
Statybos | am.lrv.lt nuotr.

Statybos įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti procesus

2026 05 20
Sveikata

Griežtinama atsakomybė už neteisėtas priemokas

2026 05 14
Pinigai

Pensijų priemokų gavėjai pinigų sulauks anksčiau

2026 05 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar Daivos Ulbinaitės vedamas Seimas pavers Lietuvą antrąja Maskva?
  • . . . apie Mažvydo bibliotekoje vyks D. Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ pristatymas
  • Andrew Wilson (Rob Halberd) apie Trys KTU mokslininkai – tarp labiausiai cituojamų tyrėjų Lietuvoje
  • +++ apie D. Kuolys. Ar Daivos Ulbinaitės vedamas Seimas pavers Lietuvą antrąja Maskva?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Štirlicas. Nežinomos bylos | Alkas.lt koliažas

Štirlicas. Nežinomos bylos. Misija – Lietuva. KOMERCINIS GYDYMAS

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai