L. Kasčiūnas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą dėl vėžiu sergančių žmonių

Liepos 14 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą prašydamas imtis veiksmų dėl to, kad nepaisant karantino pabaigos ir atnaujinto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai patiria dideles kliūtis norėdami pakliūti konsultacijos pas specialistus.

„Vėžiu sergantys žmonės pagrįstai skundžiasi, kad nepaisant pasibaigusio karantino dėl neveiksmingos registracijos sistemos (atskiros sveikatos priežiūros įstaigos naudoja atskiras platformas, registracija telefonu tinkamai neveikia, kai linija nuolat užimta, dažnu atveju po kelis kartus reikalaujama siuntimų iš šeimos gydytojų, nors gali būti, kad pacientas jau tęsia pakartotiną konsultaciją pas konkrečios srities specialistą) ir dėl susidariusių eilių negali patekti pas gydytojus specialistus“, – teigia Seimo narys L. Kasčiūnas.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) teigimu, net pusė vėžiu sergančių pacientų iki šiol nesulaukė savo eilės apsilankyti pas gydytoją, nepaisant įvykusios registracijos, o tyrimų tenka laukti netgi daug ilgiau.

Seimo narys L. Kasčiūnas atkreipia ministro dėmesį, kad karantino ir ekstremalios padėties metu, sveikatos priežiūros įstaigoms nutraukus stacionarines ir planines sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus tik neatidėliotinas, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai laiku nesulaukė gydytojų konsultacijų, taip pat ir skubios pagalbos: daugeliui pacientų buvo atidėtos chirurginės, chemoterapijos ir radioterapijos paslaugos, dėl ko dalis pacientų gali turėti ilgalaikių sveikatos pasekmių.

„Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) skelbiamo tyrimo duomenys kelia didelį nerimą dėl ilgalaikių neigiamų pasekmių vėžiu sergančių pacientų sveikatos būklei ir galimam mirtingumo nuo vėžio ligos augimui: daugiau kaip trečdalis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų nesulaukė jokios gydytojo konsultacijos karantino metu, beveik 40 procentų šių pacientų nesulaukė net skubios pagalbos, 30 procentų nesulaukė chirurginių paslaugų, per 20 procentų – radiologinių, o daugiai kaip 10 procentų – net ir chemoterapijos paslaugų“, – teigia Seimo narys L. Kasčiūnas.

Parlamentaras teigia, kad Vakarų mokslininkai skaičiuoja, jog vien Didžiojoje Britanijoje dėl karantino apribojus onkologines sveikatos priežiūros paslaugas, mirtingumas nuo šios rūšies susirgimų per artėjančius 12 mėnesių šioje šalyje gali išaugti penktadaliu. L. Kasčiūnas apgailestauja, kad Lietuvoje iki šiol nėra atliktas nei padėties modeliavimas, nei sukurtas skubus veiksmų planas.

Politiko teigimu, nepaisant pacientų skundų Sveikatos apsaugos ministerijai dėl nevykdomų teisės aktų nuostatų, kad pacientas turi teisę pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tai yra neregistruojant onkologinių ligonių vienoje gydymo įstaigoje, nėra, kaip privaloma, teikiama informacija apie galimybę tokią paslaugą gauti laiku kitoje), ministerija tiesiog atsisakė imtis veiksmų, kad šios pacientų teisės būtų užtikrinamos šalies gydymo įstaigose.

Primenama, kad Lietuvoje vėžiu kasmet suserga 18 tūkstančių žmonių, o nuo šios ligos kasmet miršta 8 tūkstančiai žmonių. Lietuvoje šiuo metu yra net 100 tūkstančių sergančių vėžio liga. Susergančių onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet daugėja po kelis šimtus gyventojų, o mirtingumas nuo šios itin sudėtingos ir klastingos ligos nors ir mažėja, tačiau tik 0,5 procento kasmet, kai Vakarų Europos mirtingumo mažėjimo nuo vėžio vidurkis siekia apie 5–8 procentus per metus.