Seimas pradėjo svarstyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.
Teikiamais pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat siūloma įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.
Projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galėtų būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtintų nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.
Naujomis nuostatomis planuojama įteisinti naują kolegialų valdymo organą – valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyti jos sudarymo tvarką bei kompetenciją ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalėtų būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Anot A. Verygos, išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Viešo konkurso būdu į pareigas skiriamas įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Teikiamomis pataisomis siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis. Kaip pažymėjo ministras, su kitomis įstaigomis sudaromos būtų tuomet, jei tinkle esančios įstaigos pagal suplanuotą paslaugų mastą šių paslaugų negali užtikrinti. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Šios naujovės įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su TLK sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 m.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 33 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 21 d.
