Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo balandžio 27 d. gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu užtikrins reikalavimus infekcijos plitimo prevencijai. Tokį sprendimą priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pradėsiančiose veikti bibliotekose knygas bus galima atsiimti ir grąžinti, tačiau atvirų skaityklų veikla kol kas atnaujinama nebus. Perduodant daiktus, pavyzdžiui, knygas ar dokumentus, turi būti vengiama tiesioginio kontakto – jie turėtų būti paliekami ant stalo ar lentynose. Bibliotekos neturėtų būti leidžiama naudotis kompiuteriais ar internetu, išduoti periodinių leidinių ar imti knygas iš atvirų fondų.
Lankantis šiose įstaigose turi būti užtikrinta, kad lankytojai eilėse prie kasų ar kitų bilietų pardavimo vietų laikytųsi bent dviejų metrų atstumo arba galėtų bilietus įsigyti internetu, turi būti skatinami už bilietus ar kitas prekes ir paslaugas atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Taip pat į muziejus, bibliotekas ir archyvus turėtų būti įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys lankytojai, atvykę ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus.
Įstaigos turėtų pasirūpinti, kad lankytojai turėtų sąlygas tinkamai rankų higienai ir dezinfekcijai, prie įėjimo į lankomą objektą turi būti pateikiama informaciją apie asmens higienos laikymosi būtinybę, taip pat užtikrinti, kad tarp lankytojų ir lankytojų grupių būtų ne mažesni nei 2 metrų atstumai, o vienam lankytojui skirti ne mažesnį nei 10 kvadratinių metrų plotą.
Šiose įstaigose darbuotojai gali vykdyti savo pareigas tik būdami sveiki, atvykus į darbą jiems turėtų būti matuojama kūno temperatūra. Darbo metu jie turi vengti tiesioginio kontakto tarpusavyje ir su lankytojais, turėti asmens apsaugos priemones ir laikytis asmens higienos taisyklių.
Išbandymas karantinu išryškino, kas žmonių būčiai bei bendrabūviui kenkia, kas padeda ar netgi gelbsti.
a) štai ir radijo laidoje miesto architektūros ?specialistai prabilo apie tai, kad dabar, kai reikia vengti žmonių sambūrių, pagaliau supratome, kodėl mieste būtini skverai, žaliosios erdvės. Reikėjo tik pabūti, lyg žvėris žvėrinčiuje, pabūti uždarytam gelbžbetonio „narvuose”.
(Beje, ar skaitėte apie pono Š. planuojamas „žaliąsias saleles”? – Ar ir jas įrengs iškirstų brandžių medžių ir jų vietoje pasodintų paliegėlių sąskaita?)
b) mano supratimu, ponia karūna išryškino ir tai, kaip netinkami visaverčiam šeimos gyvenimui, šeimos dvasiniam klimatui inkilai daugiabučiuose. Visaverčiam šeimos gyvenimui būtinas šeimos namas su bent 15 a. sodu aplink.
Gyvenimas nuosavame name suteikia kiekvienam šeimos nariui pakankamai erdvės, kiekvienam užsiimti savo darbais, bet ir sueiti visiems pabendrauti, kažką apsvarstyti, kartu pabūti – ar tiesiog papietauti, ar švęsti, ar visiems kartu pasidarbuoti – kad ir daržą tvarkyti. Čia šeima turi vietos pabūti lauke, įsirengtoje dirbtuvėje, su bitutėm pasišnekėti, varnėno melodijų pasiklausyti, ir atsiskirti, kai reikia susikaupus kažką savo nudirbti, pamąstyti, ar pabūti vienam. Vaikai čia praktiškai visą dieną būna lauke – pavalgo, ir lauke vežimėlyje miega, paaugęs žaidžia, stebi gamtą, mato tėvelius dirbant ir suvokia, jog toks yra gyvenimas, jog jis užaugęs irgi taip darbuosis, o šiandien jis tiesia rankeles į tėčio laikoma plaktuką ar kt. įrankį, į mamos minkomą tešlą ar plakamą kiaušinienę – „as didelis, noliu dilbti”.
c) Gal kai kas supras, kaip miesto klimatui svarbu ir DARNI, su pastatą supančia gamtine bei dirbtine aplinka susiliejanti (todėl raminamai veikianti bei jaukumo pojūtį suteikianti), miesto architektūra, judėjimo takai „karietoms” bei pėstiesiems; kad įsimenamą, savitą bruožą jiems suteikia miesto garsai ir kvapai?
Kai eini miestelio gatve, ji iš tolo vilioja nuo vaikystės pažįstamu savo žydinčių krūmų ar vaismedžių kvapu, išsiskleidusių žiedų jūra – kiek žvilgsnis siekia, visa gatvė žydi. Vaikystėje ir Vilniaus pakraščių rajonuose, Žvėryne tuos žydinčių krūmų bei medžių ir gėlių kvapus jautėme. Žingsniuoji į mokyklą ar atgal, ir kvėpuoji alyvų, jazminų, žydinčių kriaušių, narcizų ir kt. kvapu. Ar šiandien, net ir artėjant prie kokio nors žydinčio krūmo, įmanoma pagal kvapą nueiti iki to skvero, augalo? Ar skvere dominuoja senuose galinguose medžiuose gyvenančių paukščių giesmių garsai? 🙁
d) Miesto spalvos: pavasarį miesto pievelėse, skveruose, visur, kur tik įmanoma žolei prasikalti, žydinčios pienės nepaprastai skaidrina nuotaiką, gerina psichologinį miesto klimatą. Sutinki kaimyną ar šiaip praeivį, ir jo žvilgsnis šypsosi, nesusirūpinęs – jį pienė su pavasariu pasveikino! 🙂 Vakar eidama apžiūrėjau pievas – pienių beveik neliko. Jų vietą užėmė agresyvios invazinės, jokios konkurencijos nepakenčiančios geltonos gėlelės, kurių vardo nežinau. Kodėl? Nes pievelėse neliko jų ŠEIMININKIŲ – pienių. Aplinkos „priežiūros” technika ne tik žolę su žeme NUGREMŽĖ, bet ir žydinčių pievų gėlių ŠAKNIS per 5 metų naikino, lauk rovė, kol tos išnyko. Dabar pienių tik kur ne kur, palei pat pastato pamatus dar liko, ar kt. karo su želdynais technikai nepasiekiamoje vietoje. Viską, kas sava, su šaknimis lauk raunam, naikinam, atlaisvinam vietą svetimo invazijai (o ar vietos augmenija – ne saugotinas paveldas?). Kai čia atsikėlėme, mergaitės dar mokėsi pienių vainikus pinti, puošdavosi jais. Dabar nebe. Pažangėjame?
Mirė kompozitorius V. Barkauskas
– diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/mire-kompozitorius-v-barkauskas-964413