Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktore Kristalina Georgijeva, Vokietijos valstybinio banko KfW generaliniu sekretoriumi Lutzu-Christianu Funke ir Lietuvos politikais bei ekspertais dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje nacionalinio plėtros banko steigimo idėjai aptarti.
Įžanginėje kalboje Prezidentas pristatė savo nacionalinio plėtros banko viziją. Pasak šalies vadovo, tokios finansų institucijos turėtų apsiriboti „finansavimu tų sričių, kurių kiti rinkos žaidėjai nepasiekia – arba nenori pasiekti“.
Prezidentas išskyrė tris svarbiausius Lietuvoje kuriamo nacionalinio plėtros banko tikslus. Pirmiausia tokiai finansų institucijai tektų uždavinys per ilgalaikes investicijas prisidėti siekiant subalansuoto ir plačias visuomenės grupes įtraukiančio šalies ekonomikos proveržio. Antra, nacionalinis plėtros bankas būsimų ekonomikos nuosmukių metu galėtų įgyvendinti anticiklinę politiką ir remti verslo įmones, kai joms to labiausiai reikia.
„Trečia, ir bene svarbiausia, yra nacionalinio plėtros banko pajėgumas užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, kuris pastaruoju metu tapo mažiau prieinamas, todėl riboja mūsų ekonomikos augimo potencialą. Turime suteikti galimybių perspektyvioms ir inovatyvioms įmonėms, kad šios galėtų išaugti stipriais globalios ekonomikos žaidėjais“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad mažmeninių finansinių paslaugų gyventojams teikimas nėra viena iš nacionalinio plėtros banko užduočių, nes tuo aktyviai užsiima įsitvirtinę rinkos dalyviai, kredito unijų sektorius ir sparčiai augančio finansinių technologijų sektoriaus atstovai. „Nacionalinis plėtros bankas neturi tiesiogiai konkuruoti su komerciniais bankais ir kitomis privačiomis finansų institucijomis. Jis turi užpildyti atsivėrusias finansų rinkos spragas“, – sakė šalies vadovas, akcentavęs, kad, priskyrus perteklinių funkcijų nacionaliniam plėtros bankui, didėtų grėsmė, kad jis veiks neefektyviai ir švaistys viešas lėšas.
Pasak Prezidento, diskusiją apie nacionalinį plėtros banką reikėtų pradėti nuo esminių principų apibrėžimo. Moderni XXI amžiaus finansų institucija turi remtis aiškia strategija, stipriu rizikos valdymu, į klientą orientuotu požiūriu ir efektyvia vadyba.
„Turbūt blogiausia, ką galėtume padaryti su valstybinio plėtros banko idėja, – politizuoti šios institucijos veiklą. Nereikėtų priešinti valstybei priklausančių įmonių priežiūros tikslo su banko valdybos nepriklausomumo ir profesionalumo principais“, – nurodė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog nacionalinio plėtros banko valdyboje, kaip ir kitose valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse, daugumą sudarytų nepriklausomi profesionalai. Tik tai leistų tikėtis efektyvios, skaidrios ir nuo politinės įtakos apsaugotos valstybinės finansų institucijos veiklos.
