Prezidentas Gitanas Nausėda su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu telefonu aptarė COVID-19 plitimo dinamiką ir padarinius šalies bei Aljanso saugumo aplinkai, nacionalinę ir tarptautinę saugumo bei gynybos darbotvarkę, santykius su kaimyninėmis šalimis.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad pandemijos padariniai bus jaučiami tiek socialiniame, tiek ekonominiame šalies gyvenime, tačiau tai nekeis principinės Lietuvos nuostatos tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu – Lietuva skirs gynybai 2 proc. šalies BVP. Lietuvos Prezidentas patvirtino, kad Lietuva tęs ir kitus įsipareigojimus, dalyvaudama operacijose Irake bei Afganistane.
Šalies vadovas padėkojo NATO sąjungininkėms, dislokavusioms pajėgas Lietuvoje ir užtikrinančioms nenutrūkstamą oro policijos Baltijos valstybėse vykdymą šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Prezidentas atkreipė dėmesį į vis stiprėjantį NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą bei veiksmų koordinavimą atsakant į pandemiją. „Turime išsaugoti gerąją praktiką ir tęsti organizacijų bendrą darbą civilinio atsparumo, karinio mobilumo, strateginės komunikacijos srityse“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovas NATO Generaliniam Sekretoriui akcentavo, kad Lietuva seka aktyvėjančias Rusijos pastangas pasinaudoti pandemija, siekiant destabilizuoti padėtį, skleidžiant dezinformaciją Aljanso šalyse ir partnerėse. Kelia nerimą nemažėjantis Rusijos karinis aktyvumas tiek Rytų kaimynystėje, tiek kituose regionuose, kaip Sirijoje, Libijoje.
Šalies vadovas pabrėžė, kad geriausias atsakas į agresyvius ir destabilizuojančius Rusijos veiksmus yra nuoseklus ir greitas sutartų sprendimų ir gynybos stiprinimo priemonių įgyvendinimas. Kaip svarbiausias jų Prezidentas pabrėžė oro gynybos Baltijos regione stiprinimą, galimybę greitai priimti karinį Aljanso pastiprinimą krizės atveju ir tam reikalingus atitinkamus gynybos planus.
Šalyje tikrai yra svarbesnių sričių.
Dabar, siaučiant pandemijai, išlaikyti aukštą kariuomenės finansavimą, vietoj to, kad šios lėšos būtų skirtos pirmiausia sveikatos apsaugai, po to – socialinėms reikmėm, švietimui, yra tiesiog nemoralu.
UŽ KARIUOMENĖS FINANSAVIMĄ TIKRAI YRA SVARBESNIŲ SRIČIŲ. Ir jei biudžetas nesurenkamas, reikia mažinti jo išlaidas, tai pirmiausia sritis, kur jos turėtų būti mažinamos yra išlaidos kariuomenei.
P.s., Labai atsiprašau, kad prieš renkant prezidentą aktyviai rėmiau G.Nausėdą klaidingai tvirtindamas, kad jis “bus puikus prezidentas”.
Pasirodo, klydau. Tai gal net ne klaida. Nes būdamas SEB atstovu jis tarsi užsirekomendavo kaip įžvalgus liberalių pažiūrų ekonomistas. Tad kas galėjo pagalvoti, kad išrinktas jis kardinaliai pasikeis? Deja, neįtikėtinai stipriai pasikeitė…
Giliuosi, kad balsavau ne už I. Šimonytę. Ji tikrai būtų palankesnė rinkos ekonomikai.