Pirmadienis, 14 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Dviračių ir paspirtukų vairuotojams taip pat galioja eismo taisyklės

www.alkas.lt
2020-05-24 17:00:00
608
PERŽIŪROS
2
Elektrinis paspirtukas | unsplash.com nuotr.

Elektrinis paspirtukas | unsplash.com nuotr.

unsplash.com nuotr.
unsplash.com nuotr.

Pavasarį tradiciškai į eismą įsiliejantys dviračiai bei paspirtukai padeda judėti neteršiant aplinkos ir išvengiant viešojo transporto. Tačiau atšilus orams pagausėjo ir nelaimių, į kurias patenka šių ekologiškų transporto priemonių vairuotojai. Šiemet policija jau užfiksavo kelis atvejus, kurių metu nukentėjo dviratininkai, tarp jų – ir vaikai. Draudikai ragina neužmiršti, kad tiek paspirtukai, tiek dviračiai yra transporto priemonės ir jų vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių (KET). 

Koronaviruso pandemija dviračių ir paspirtukų vairuotojams šiemet gali tapti didesniu iššūkiu dar ir dėl to, kad pėstieji dėl reikalavimo laikytis saugaus tarpusavio atstumo yra linkę pasklisti plačiau, rinktis šalutinius kelius ar takus. O atgijusios žaliosios zonos bei tokios iniciatyvos, kaip siekis Vilnių paversti kavine po atviru dangumi, leidžia tikėtis, kad pėsčiasis gali netikėtai iššokti prieš pat akis.

„Kiekvieno šiltojo sezono iššūkiu dviračiai bei paspirtukai tampa pirmiausiai todėl, kad labai dažnai ta pačia erdve jiems tenka dalintis su pėsčiaisiais. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet kovą, palyginti su kovu 2019 metais, užvažiavimų ant pėsčiųjų skaičius krito dvigubai. Tačiau tai nestebina įvertinus, kad nuo kovo vidurio įsigaliojo visuotinis karantinas ir griežti judėjimo ribojimai. Be to, dar nebuvo atnaujinta ir elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga. Dabar dviračiai ir paspirtukai grįžo į miestus, kaimų keliuose irgi pagausėjo dviračių, ir nesilaikant KET statistika gali lengvai pakrypti į liūdnesnę pusę“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis šalies policija užfiksavo net kelis automobilių susidūrimų su pėsčiaisiais atvejus tiek miestuose, tiek kaimuose, o Kaune neblaivus dviračio vairuotojas partrenkė pėsčiųjų ir dviračių taku ėjusią moterį.

Pėsčiųjų perėja: vestis ar važiuoti?

Pėsčiųjų perėja – dar viena vieta, kur dviračių ir paspirtukų vairuotojai privalo elgtis kaip pėstieji. Nors kyla iniciatyvų keisti teisinį reglamentavimą, tačiau kol nenuspręsta kitaip, kertant važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėjose, būtina nulipti nuo dviračio ar paspirtuko ir juos persivesti. Išimtis – vietos, kur važiuojamąją dalį kerta dviračių juostos dalis, pažymėta iš kvadratų sudarytomis dviem lygiagrečiomis linijos – tuomet nuo dviračio nulipti nereikia.

Paspirtukui riedėti šaligatviu ar važiuoti gatve?

Jei su dviračiais situacija daugiau ar mažiau aiški, vis tik ne kiekvienas paspirtukas yra prilyginamas dviračiui. Jei paspirtukas gali važiuoti greičiau kaip 25 kilometrų per valandą greičiu, o jo galia viršija 1 kilovatą (kW), jis jau laikomas mopedu ir turėtų judėti ne dviračių taku, o gatve – kartu su kitomis transporto priemonėmis.

„Galingesni paspirtukai ne tik privalo būti registruojami, bet ir atliekama jų techninė apžiūra. Jiems vairuoti būtinos mopedų ir lengvųjų keturračių (AM) kategorijos teisės, civilinės atsakomybės draudimas. Žinoma, tokia transporto priemone derėtų važiuoti ne dviračių takais, o gatvėmis“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis. Jis pastebi, kad nors dauguma šių transporto priemonių pasiekia ir viršija minėtą greitį, kelyje registruotų paspirtukų pamatyti iš tiesų sunku. „Susiduriame su kiek dviprasmiška situacija: pagal dokumentuose nurodytą galią, paspirtukas neturi būti registruojamas, tačiau realybėje juo važiuojama kur kas greičiau. Dėl to eismo dalyviams kyla pavojus“, – nurodo draudimo ekspertas.

Ir dviračiu, ir paspirtuku turėtų būti važiuojama įsitikinus, kad puikiai veikia stabdis, garso signalas, jaunesniems kaip 18 metų asmenims reikia dėvėti šalmą ir kitas būtinas apsaugas. Važiuojant dviračiu bei paspirtuku būtina rinktis saugų greitį, laikytis atstumo nuo pėsčiųjų ir nuolat stebėti aplinką, kad būtų galima akimirksniu signalizuoti ar spausti stabdį.

„Karantino ribojimų išvarginti žmonės plūsta į viešąsias vietas vos tik pasitaiko geras oras. Todėl reikia turėti omenyje, kad pėsčiųjų srautai yra nemaži, pasklidę ne tik po pagrindines, bet ir po atokesnes gatves, o žaliosios zonos ar kitos viešos vietos yra papildomos pėsčiųjų traukos vietos. Automobilių vairuotojams taip pat laikas imti pratintis, kad į eismą pamažu įsilieja šiltojo sezono atstovai ir nepykti, jei reikia pristabdyti, praleisti, palaukti ar saugiai aplenkti. Taiką palaikyti paprasta, tereikia paisyti KET ir neprarasti budrumo“, – teigia A. Žiukelis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Važiuojant dviračiu ar paspirtuku svarbu nepamiršti saugumo taisyklių
  2. Įspėjimas vairuotojams – karantinas laukiniams gyvūnams „negalioja“
  3. Automobilių elektronikos gedimai kelyje – vis dažnesnis iššūkis vairuotojams
  4. Kas vairuotojams kelia teigiamas emocijas?
  5. Geri orai ar trikojai matuokliai mažina eismo įvykių skaičių?
  6. Valgyti vairuojant taip pat pavojinga, kaip ir maigyti telefoną
  7. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui gerinti siūlomi Kelių eismo taisyklių pakeitimai
  8. Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
  9. Neapdraudus automobilio bus skirta bauda ir vairuotojui, ir savininkui
  10. Vairuojantėms dvirates vairavimo priemones pakanka laikytis nustatytų reikalavimų
  11. Apgadinus automobilį, paliktas raštelis nepadės, perspėja draudikai
  12. Su dygliuotomis padangomis bus galima važinėti ilgiau
  13. Automobilių dalių vagims karantinas – „pats darbymetis“, įspėja draudikai
  14. Sukčiai „dirba“ ir keliuose
  15. Laisvėjant karantinui būtina pasirūpinti ir automobiliu

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Gabrielė says:
    6 metai ago

    Pėsčiajam išvis neliko vietos – per pekis centrimetrus tai iš nugaros, tai iš priekio švilpia dviratininkai ar paspirtukininkai. Pėstysis neturi užpakalinio veidrodėlio ir nemato, kad už nugaros lekia dviratininkas. Jei tik pėstysis padarys žingsnį į šoną viskas, bus partrenktas iš nugaros lekiančio dviratininko!!! Beje, pėstysis neturi nei šalmo nei antkeliu kuo atvirkščiai apsišarvuoja šie, jokių taisyklių nesilaikantys ir pėsčiųjų teises pažeidžiantys bepročiai: jie važinėja visur, tik ne dviračių takais.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Ir paspirtukais.
      Atrodo, jog, kai sugalvota šaligatvius išilgai pusiau skelti, pusę jų pločio skirti ratuotiems, VISUOMENĖS SVEIKATOS institucijų kontrolieriai, privalantys tikrinti bet kokią įrangą žmogaus ir jo sveikatos saugumo požiūriu, savo pareigos neatliko. Nekalbant apie šaligatviu einančią šeimą – tėveliai jau negali ramiai vestis už rankų mažylio. Net ir vienam iš jų ten per siaura, ypač, kai kitoje rankoje pirkiniai ar kitas nešulys. Senam, su lazdele ar vaikštyne einančiam pėsčiajam, kuriems, be judėjimo sunkumų dar dažnai ir galva svaigsta, jie vaikšto svirduliuodami, irgi nėra vietos ant šaligatvio. O kaip akliems? Po Vilniaus mero pasitvarkymų (sankirtą užtvėrė, kažkodėl perėją nupaišė toliau nuo jos), išilgai šaligatvio išliejo asfaltą riedžiams ir dviračiams, pro mano namus kasdien eidavę aklas sūnus ir jo sena mamytė (į transporto stotelę, parduotuves, be to, čia buvo specialiai nutiesti pėsčiųjų takai, kad dviejų gretimų rajonų gyventojai galėtų kasdien pėsčiom kažkiek km nueiti), dingo. Du paskutiniai merai sugebėjo sugadinti ar sunaikinti nemažai to, kas buvo žmonių labui įrengta.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Instagram“ socialinis tinklas
Lietuvoje

Ką „Meta“ susitarimas su JAV valstijomis reiškia socialiniams tinklams ir Lietuvai

2026 09 14
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas

2026 09 14
A. Galdiko nauja paroda „Paskutinė stotis“
Kultūra

Iki šiol nematyti A. Galdiko kūriniai naujoje parodoje „Paskutinė stotis“

2026 09 14
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios Akto signataras Povilas Varanauskas

2026 09 14
Volodymyras Zelenskis su JAV pasiuntiniais Stivu Vitkofu ir Džaredu Kušneriu Kijeve – iliustracija
Ukrainos balsas

Ukraina rengiasi galimoms spalio deryboms: didžiausia kliūtis – Donbasas

2026 09 13
Lietuvos pasas, asmens dokumentas su pavarde Ławcewicz, Seimas ir Lietuvos bei Lenkijos simboliai
Kalba

Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys

2026 09 12
Blinstrubiškių socialinės globos namai ieško savanorių
Gamta ir žmogus

Pagalba žmogui bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 12
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas: Šventosios uostas taps dar vienu langu į pasaulį

2026 09 11
Kompiuteris, vaikai
Lietuvoje

Siūloma riboti nepilnamečiams „loot box“ mechanizmus vaizdo žaidimuose

2026 09 11
Šviestuvas
Lietuvoje

Gatvių apšvietimui atnaujinti numatoma skirti 10 mln. eurų

2026 09 11
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

ŽŪM kolegija pradėjo darbą

2026 09 11
Oro stebėsenos stotis
Gamta ir ekologija

Oro kokybės tyrimo stočių įrangos atnaujinimui – virš 2 mln. eurų investicijos

2026 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
  • Ogi apie K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
  • Rimgaudas apie K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar reikalingi Mokytojų rūmai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką „Meta“ susitarimas su JAV valstijomis reiškia socialiniams tinklams ir Lietuvai
  • K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
  • K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Iki šiol nematyti A. Galdiko kūriniai naujoje parodoje „Paskutinė stotis“

Kiti Straipsniai

Automobilis

Kodėl technologijos automobiliuose padeda ne visiems

2026 09 12
Dviratis

KET pokyčiai dviratininkams: saugesnis lenkimas, šalmai ir nauji reikalavimai

2026 09 07
Paspirtukas

Klaipėdos Danės skvere bus draudžiamas elektrinių paspirtukų eismas

2026 09 07
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija

Rugsėjis – savarankiškumo egzaminas ir vaikams, ir tėvams

2026 09 06
Policija

Policija paskelbė rugsėjo patikrinimus

2026 09 04
Audra, automobilis

Audra suniokojo daugiau nei 200 automobilių: kokių klaidų nedaryti?

2026 09 02
Eismo spūstis r.

Spūstys sugrįžo anksčiau: vairuotojų išgyvenimo gidas

2026 08 31
Vaikai

Vaiko sveikatos patikrinimas nėra tik formalumas

2026 08 29
Avarija

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo nauji pavojai

2026 08 25
Nulaužtas medis,audra

Didžiausia šių metų audra jau padarė nuostolių už 1 mln. eurų

2026 08 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
  • Ogi apie K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
  • Rimgaudas apie K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar reikalingi Mokytojų rūmai?
  • Ogi apie K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas
Kitas straipsnis
Krikščionių misionierius Bonifacas 724 m. nukirtęs šventą dievo Toro ąžuolą krikštija vokiečius. 1905 m. E. Doplerio (E. Doepler) paveikslo dalis | wikipedia.org nuotr.

G. Burneika. Kokią pasaulėžiūrą skleidžia krikščionybė? (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai