Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo Natura 2000 diena. Natura 2000 – tai vieningas Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, kuriuo siekiama išsaugoti vertingiausias gamtines ir retų bei nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių buveines. Šiuo metu Europoje įsteigta beveik 28 tūkstančiai tokių teritorijų, kurios sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 6 proc. jūrų ploto. Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, kartu užimančios apie 13 procentų šalies ploto.
„Lietuva garsėja savo nuostabia gamta, tačiau grožėdamiesi bendru vaizdu retai kada pastebime joje esančias vertybes, – teigia dr. Dalius Dapkus, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Metodinio-analitinio centro vadovas. – Kažin, kiek yra gamtoje stebėjusių žalvarnius ar tulžius, pažįstančių pelkines uolaskėles ar mažuosius varpenius? Deja, daugeliui šių ypatingų rūšių yra iškilęs pavojus dėl sparčiai nykstančių jiems tinkamų buveinių, todėl svarbu atkreipti visuomenės dėmesį ir užtikrinti jų apsaugą, o, kur reikia – atkurti ir taip išsaugoti ateities kartoms.“
Europos aplinkos agentūros duomenimis, nepaisant ligšiolinių pastangų, biologinės įvairovės būklė Europoje blogėja, todėl jos išsaugojimas yra vienas iš ES prioritetų ateinantį dešimtmetį. „Gyvename masinio natūralių buveinių ir rūšių populiacijų nykimo laikotarpiu, kurio viena iš priežasčių – nesubalansuota žmogaus veikla – teigia dr. Dalius Dapkus. – Vis didesnius plotus užima monokultūromis užsėti laukai, nebeliko didelių vientisų miško masyvų, kuriuose miško rūšys nebūtų trikdomos, toliau degraduoja numelioruotos pelkės, nyksta natūralios pievų buveinės. Visa tai neaplenkė ir Lietuvos.“ Kai kurių itin jautrių rūšių skaičiai iškalbingi: pievose perinčių kurapkų porų per pastaruosius 20 metų sumažėjo dviem trečdaliais, tad jos buvo įtrauktos į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą, o žalvarnių, kurie buvo įprasti paukščiai XX a. pradžioje, kasmet Lietuvoje peri vos iki dešimties porų.
Lietuvoje įteisinant ir užtikrinant svarbiausių buveinių apsaugą dar turi būti nueitas ilgas kelias. „Mūsų ekspertai inventorizuoja pagal ES buveinių ir paukščių direktyvas saugomas rūšis ir vertina jų būklę, teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus steigti naujas Natura 2000 teritorijas ir nustatyti apsaugos tikslus jau esančioms, – teigia dr. D. Dapkus. Pasak VSTT Metodinio-analitinio centro vadovo, ES Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 metų pabrėžiama saugomų teritorijų tinklo plėtros šalyse narėse būtinybė ir ambicingi pažeistų teritorijų atkūrimo planai.
Jam antrina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius: „Buveinių apsaugai svarbių teritorijų, nustatomų pagal ES buveinių direktyvą, tinklas Lietuvoje dar nėra pakankamas. Tokį nemalonų įvertinimą pranešė Europos Komisija, dėl šios priežasties pradėjusi prieš Lietuvą ES teisės pažeidimo procedūrą, todėl šiuo metu Lietuva atrenka papildomas, tam tikrų rūšių ir natūralių buveinių išsaugojimui svarbias vietoves, ir įtraukia jas į Natura 2000 tinklą.“
Vis dėlto, yra kuo ir pasidžiaugti – gamtosauginiais projektais atkuriamos pelkių ir šlapynių buveinės, žmonės vis geriau supranta natūralių miškų ir pievų vertę, ūkininkai pradeda aktyviau dalyvauti gamtininkų siūlomose agrarinės aplinkosaugos priemonėse. „Natūralios buveinės – vienas iš didžiausių mūsų šalies turtų, – tvirtina VSTT Metodinio-analitinio centro vadovas D. Dapkus. – Jos vertingos ne tik pačios savaime ir yra nepamainoma rekreacijos dalis, bet teikia ir kitas ekosistemų paslaugas: pavyzdžiui, vabzdžiai apdulkindami augalus užtikrina mums derlių, o pelkės padeda kovoti su klimato kaita, užtikrina tolygų tyro vandens tiekimą į mūsų upes“.
Plėtojant Natura 2000 tinklą Lietuvoje ir siekiant geresnės visoje Europoje saugomų gamtinių buveinių ir rūšių apsaugos bendradarbiauja daugelis institucijų – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir studijų įstaigos. Darbus koordinuoja ir finansuoja LIFE integruotasis projektas „Naturalit“.
