Retas lietuvis galėtų pasigirti tuo, kad yra aplankęs visus gražiausius Lietuvos kampelius – ežerais išdabintas aukštumas, stačiašlaičius slėnius, didžiąsias girias, pelkes ir smėlynus, kopas, piliakalnius, dvarus. Jų tiek daug, kad prireiktų ne vieno mėnesio atostogų, norint visais pasigrožėti. Ypatingai visas jų grožis atsiskleidžia vasarą, kai viskas sužaliuoja, pražysta, sučiulba. Lietuvoje 15 procentų jos teritorijos yra saugoma valstybės. Tai valstybiniai rezervatai, nacionaliniai parkai, regioninių parkai ir biosferos rezervatai bei poligonai, draustiniai. Čia saugomi ir prižiūrimi 157 gamtos ir 965 kultūros paminklai.
Patogiau lankytojams, saugiau paveldui
Dar neseniai šių Lietuvos lobių būklė kėlė nerimą, jie menko ir nyko, nes jų priežiūrai vis trukdavo lėšų. Jau keli metai saugomi objektai sparčiai tvarkomi pasitelkus Europos Sąjungos paramą. 2007–2013 m. finansavimo laikotarpyje visoje Lietuvoje vykdomas iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas projektas „Saugomų teritorijų tvarkymas”. Jų įgyvendinimu rūpinasi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Daugelyje saugomų teritorijų įrengiamos lauko informacinės sistemos, įrengiami Lankytojų centrai su vidaus ekspozicijomis, apžvalgos bokštai, privažiavimai, apžvalgos takai, laiptai, apžvalgos aikštelės ir terasos, lauko suolai, stoginės, tvarkomi piliakalniai, atodangos, šaltiniai, „Natura 2000“ teritorijos. Bendra projekto vertė daugiau kaip 190 milijonų litų, didžioji jų dalis – Europos Sąjungos fondų lėšos.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės teigimu, taip sutvarkius teritorijas, jos atgimsta naujam gyvenimui. Lankytojai gali patogiai privažiuoti prie lankytinų vietų, takai, apžvalgos aikštelės, bokštai juos atveda prie įstabiausių vietų ir atveria nuostabias panoramas, informaciniai stendai suteikia visą informaciją apie objekto istoriją, vertę, išskirtinumą, o Lankytojų centrai irgi žmones nukreipia, suteikia informacijos, kas yra vertingo, per kiek laiko galima susipažinti su tais objektais. Nauda dar ir ta, kad sureguliuojami lankytojų srautai, žmonės nukreipiami į tas teritorijas, kurias galima lankyti, nepadarant jokios žalos ir nevaikštant ten, kur negalima.
Tvarkant „Natura 2000“ teritorijas rūpinamasi gamtos atkūrimu. Yra pievų, pelkių, kurios seniai apleistos ir pradeda užaugti mišku, bet jos yra naudingos kokioms nors nykstančioms augalų ar gyvūnų rūšims. Tad nori ar nenori, reikia palaikyti atviros erdvės, neužaugusios pievos ar pelkės struktūrą. Bendrai kalbant apie gamtą galima sakyti, kad yra atkuriama arba palaikoma vertingoms nykstančioms rūšims reikalinga kraštovaizdžio struktūra.
Sutvarkytas Pagramančio piliakalnis traukia keliautojus
Jau baigti darbai Pagramančio regioniniame parke tvarkant Pagramančio piliakalnį. Pagramančio regioniniame parke, Akmenos upės kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, dešiniajame Gramančios upelio krante stūksantis Pagramančio piliakalnis dabar daug patrauklesnis jį lankantiems keliautojams. Nuo piliakalnio viršaus bus galima pasigrožėti gražiausia Lietuvos upe – Akmena, apipintu įvairiais pasakojimais ir legendomis Gramančios upeliu, urbanistiniu Pagramančio miesteliu, atodangomis, įstabiais miškais ir natūraliomis pievomis su retųjų augalų bei vabzdžių buveinėmis.
Projektui įgyvendinti skirta 473 tūkstančiai litų. Atlikti kraštovaizdžio formavimui būtini kirtimai – iškirtus menkaverčius medžius ir krūmus prieš lankytojų akis atsiskleidžia natūralus, augmenijos neužgožtas piliakalnio grožis. Taip pat atstatyti bei sutvirtinti paviršinės ar mechaninės erozijos pažeisti piliakalnio šlaitai, įrengti ketveri laiptai, suoliukai, apžvalgos aikštelės. Lankytojai į piliakalnį bei jo viršūnėje vaikščioja specialiai tam įrengtais takeliais, papėdėje įrengta talpi automobilių stovėjimo aikštelė.
Pagramančio piliakalnio archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis su senovės gyvenviete. Pagramančio piliakalnis arba Pilaitė datuojamas I–II tūkstantmečio pradžia. Atsižvelgus į šios vietovės unikalumą įgyvendinant piliakalnio tvarkymo projektą buvo atliekami ir archeologiniai tyrimai. Buvo rasta senovės Romos moneta, II–X amžių grublėtosios keramikos šukių, maždaug XVII amžiuje pagamintą peilį, gynybinės sienos iš eglinių rąstų liekanų.
„Pagramančio piliakalnis pasikeitė neatpažįstamai. Išryškėjo jo tikrasis grožis, o atvykstantiems čia dabar daug patogiau lankytis, jie gauna daug informacijos apie šį unikalų piliakalnį. Nors dar baigiame tvarkyti projekto pridavimo dokumentaciją, keliautojai jau gali įvertinti, kaip puikiai piliakalnis sutvarkytas. Iškilmingą jo pristatymą visuomenei surengsime per Jonines“, – sako Pagramančio regioninio parko direktorius Vaidotas Šliogeris.
