Vasario 12 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje mitologei ir tautosakininkei dr. Nijolei Laurinkienei įteikta 2019 metų Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Ja mokslininkė įvertinta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.
Šiemet šią garbingą premiją ir laureato ženklą bei diplomą iškilmingai įteikdamas Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sakė:
“Prasminga, kad ši premija pavadinta tautos patriarcho Jono Basanavičiaus vardu. Jis – vienas iš etnologijos pradininkų Lietuvoje, ypač gerai suvokęs, kokią didžiulę reikšmę tautos savivertei turi žinios apie savo šaknis”, – sakė Prezidentas, premijos laureatę pavadinęs J. Basanavičiaus idėjos sekėja ir padėkojęs už tai, kad tautos patriarcho uždegtą fakelą ji neša toliau, nušviesdama kelią Lietuvos kultūrai, mokslui ir valstybei.
Šalies vadovas pasidžiaugė, kad mes savo šaknimis esame tvirtai įaugę į savo žemę ir kad per daugelį kartų jomis gauname peno tautinei savasčiai.
“Etninė kultūra toli gražu nėra praeities suvenyras, kuriam vieta tik muziejuose ar tautosakos knygose. Ji gyva – ne tik pulsuojanti kiekvieno iš mūsų gyslomis, bet ir gyvybinga, dinamiška – besikeičianti, prisitaikanti prie laikmečio aktualijų. Įsileidžianti jos esmę atitinkančias naujoves ir atmetanti tai, kas nelimpa prie per daugelį amžių susilydžiusio branduolio”, – savo kalboje teigė valstybės vadovas.
Sveikindamas laureatę kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kalbėjo, kad ši N. Laurinkienei skirta premija tarytum įprasmina ir dar vieną artėjančią sukaktį – atkurtos nepriklausomybės 30-metį. Pirmoji laureatės knyga “Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose” buvo išleista 1990 metais – tuo metu, kai, pasak ministro, mūsų mitologijos, etninės kultūros, folkloro tyrimai iškilo į laisvę, tuo metu, kai į juos įsijungė nauja tyrėjų karta, pratęsusi Norberto Vėliaus, Marijos Gimbutienės, Algirdo Juliaus Greimo darbus.
“Mitą reikia pasakoti, kartoti tam, kad išliktų pasaulio darna, tam, kad nesugriūtų mūsų gyvenamasis pasaulis. Mitas atnaujina jo tvarką. Man atrodo, kad Jono Basanavičiaus darbuose mitologijos, senosios tautos atminties klodas taip pat svarbus būtent dėl to, – teigė kultūros ministras. – Laureatė savo darbuose mito gyvybę liudija ne tik tekstu – ji prisideda prie naujos mito tyrėjų kartos atsiradimo. Tai, kad jauni žmonės supranta, kokie svarbūs mūsų mitai ir kultūriniai pasakojimai, taip pat yra šiandieninės laureatės nuopelnas.”
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja N. Laurinkienė yra paskelbusi per 130 mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, ji yra keturių svarbių ir esmingas lietuvių mitologijos temas atskleidžiančių knygų autorė. 1990 m. publikuota jos knyga “Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose”, 1996 m. – monografija “Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose”, 2013 m. – monografija “Žemyna ir jos mitinis pasaulis”, 2019 m. – monografija “Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje”. N. Laurinkienė yra parengusi “Lietuvių liaudies dainyno” X tomą, penkis tęstinio leidinio “Tautosakos darbai” tomus.
N. Laurinkienės straipsniuose ir monografijose atidžiu tyrėjos žvilgsniu nagrinėjami iki tol mažai tirti svarbieji baltų mitiniai vaizdiniai. Visi mokslininkės per daugelį metų paskelbti tyrimai atskleidžia sisteminį baltų mitologijos pjūvį, apimdami visą mus supantį pasaulį: nuo dangaus skliauto šviesulių iki žemės ir deivės Žemynos. N. Laurinkienės moksliniai darbai pasižymi naudojamų šaltinių gausa, sisteminga jų analize. Mitinių įvaizdžių prasmė, kilmė aiškinama plačiame – indoeuropiečių ir kitų tautų – kultūros kontekste. Ji žvelgia į lietuvių religiją ir mitologiją kaip į didžiulę sistemą, kuri atkuriama remiantis rašytiniais šaltiniais, žodine tradicija, kalba, archeologija ir kitais tradicinės kultūros faktais. Taip N. Laurinkienė sėkmingai tęsia lietuvių mitologijos tyrimų mokyklos tradicijas.
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skiriama už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais. Nuo 2018 metų ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Šia premija iš viso jau įvertinta 40 asmenų, ji įteikta 28 kartus. Premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų.
Senovės baltų religinės bendrijos “Romuva” krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimo kalba:
Vakar, vasario 12 d. Lietuvos prezidentas įteikė garbingą apdovanojimą – J.Basanavičiaus premiją tautosakininkei, mitologei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Romuvos garbės vaidilei Nijolei Laurinkienei įvertindamas jos ilgametį darbą tyrinėjant lietuvių paveldą. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.
Ta proga sveikiname ir dėkojame Nijolei Laurinkienei.
Jūsų darbai mums atskleidžia ir mūsų kasdienio pasaulio, ir dievų pasaulių sampratą, ryšį, svarbiausius bruožus.
Jūsų tyrinėjimais ir knygomis remiamės sakydami, kad mes, lietuviai, turime nepertraukiamą dievų ir deivių garbinimo tradiciją. Jūsų atlikti išsamūs, kruopštūs darbai – monografijos ir straipsniai – patvirtina ir sustiprina mūsų prigimtinio tikėjimo tęstinumą.
Jūsų monografiją, skirtą deivei Žemynai, pirmiausiai parodome žmonėms, apsilankiusiems Krivio Jauniaus alke, sakydami, kad joje užrašytos net 21 amžiuje atliekamos Deivės Žemynos garbinimo apeigos. Jūsų darbuose pateikta tyrimų medžiaga ir jos apibendrinimai atskleidžia lietuvių artimumą gamtai, žemei, pagrindžia jos šventumo suvokimą.
Linkime Jums stiprybės!
Tegul stiprina Jus Perkūnas, labina Žemyna, te laimina ir globoja geroji Laima!
Inija Trinkūnienė, Senovės baltų religinės bendrijos “Romuva” krivė
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos teikimo iškilmėse
Gerbiama laureate, ponios ir ponai, etnokultūros žinovai ir jos puoselėtojai,
šiandien susirinkome pasidžiaugti tuo, kad savo šaknimis vis dar esame tvirtai įaugę į savo žemę ir kad per daugelį kartų jomis gauname peno tautinei savasčiai. Pavojaus akivaizdoje iš tradicijų semiamės tvirtybės, o gerovės metu – naujų impulsų kūrybai.
Etninė kultūra mūsų tautoje gyva, ji toli gražu nėra praeities suvenyras, kuriam vieta tik muziejuose ar tautosakos knygose. Gyva – tai ne tik pulsuojanti kiekvieno iš mūsų gyslomis, bet ir gyvybinga, dinamiška – besikeičianti, prisitaikanti prie laikmečio aktualijų. Įsileidžianti jos esmę atitinkančias naujoves ir atmetanti tai, kas nelimpa prie per daugelį amžių susilydžiusio branduolio.
Etninė kultūra, kaip ir patriotizmas, nėra globalizmo priešprieša. Tai – savotiškas jo filtras, padedantis išsaugoti tautinę tapatybę, pilietinę brandą. Pačius save. Stiprius – kaip dovaną tam pačiam globaliam pasauliui.
Prasminga, kad nacionalinė premija už nuopelnus etninės kultūros srityje pavadinta tautos patriarcho Jono Basanavičiaus vardu. Žmogaus, kurio paminklas stovi visai šalia ir prie kurio aš turėjau galimybę nusilenkti man labai įsimintiną Prezidento inauguracijos dieną. Jonas Basanavičius – vienas iš etnologijos pradininkų Lietuvoje, ypač gerai suvokęs, kokią didžiulę reikšmę tautos savivertei turi žinios apie savo šaknis.
Savo atsišaukime “Į darbą, lietuviai!” Jonas Basanavičius formuluoja, galima sakyti, etnologijos mokslo manifestą. Paklausykite: “Tose išlygose, kuriose mūsų tauta dabar esti, visos tokios liekanos gyvenimo mūsų, neužrašytos būdamos, gali visiškai dėl mūs ir dėl mokslo pragaišti, išmirus senesniems žmonėms, nuog kurių jas dar šiądien užrašyti galima. Laikas tad didis mums patiems tardymu mūsų tautystos užsiimti!”.
Į tokį jo kreipimąsi atsiliepė dešimtys, o vėliau ir šimtai Lietuvos šviesuolių, rinkusių, publikavusių, tyrinėjusių lietuvių tautosaką, religiją ir papročius. Šiuometinę Jono Basanavičiaus premijos laureatę, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę Nijolę Laurinkienę, taip pat drąsiai galima įvardyti kaip vieną iš Jono Basanavičiaus idėjos sekėjų.
Visą savo profesinę karjerą ponia Nijolė Laurinkienė skyrė lietuvių tautosakos, o ypač mitologijos tyrinėjimams. Savo darbu ji ne tik mums, Lietuvos žmonėms, pasakoja apie tas mūsų praeities liekanas, kurios išsibarsčiusios dainose, pasakose, istoriniuose ir archeologiniuose šaltiniuose, bet taip pat įtraukia lietuvių kultūrą į tarptautinį pasaulio mitologijos tyrimų kontekstą.
Gerbiama Nijole, nuoširdžiai Jums ačiū už tai, kad Jono Basanavičiaus uždegtą fakelą nešate toliau, nušviesdama kelią Lietuvos kultūrai, mokslui ir valstybei!
Sveikinu visus su artėjančia Vasario 16-ąja ir linkiu gražios šventės!
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Puiku, jog mieloji Nijolė įvertinta valstybės mastu, jog pasakyta daug gražių žodžių šia proga, tačiau…
Tačiau nors J,Basanavičiaus premija “nuo 2018 metų įgijo nacionalinės premijos statusą”tikslinimu, ji įteikta ne su kitomis nacionalinėmis premijomis, tarkime, Operos ir baleto teatro salėje, o tarsi slapčia mažytėje Filharmonijos salytėje nedidelio bičiulių ratelio aplinkoje lyg gėdinantis. Negi, pvz., trijų merginų, parvežusių aukso liūtą iš Venecijos, kompanija Jai būsianti netinkama ir pan.?
Ir dar vienas TAČIAU: bent jau “Alkas”, rašydamas apie mokslininkės apdovanojimą, turėjo paminėti ir Romuvą bei Joną Trinkūną, kuriam paskatinus Nijolė ir įsitraukė į tautotyros tyrimus, juk apie tai ji pati interviu ne kartą kalbėjo. Argi reikia tą slėpti?