Lietuvos ekonomika, atlyginimai, socialinė apsauga ir gyventojų lūkesčiai apie saugią ateitį auga jau 10 metų. Ypač gerų rezultatų pasiekė privatus sektorius, augančios investicijos, įmonių gamybos modernizacija ir naujos eksporto rinkos. Valstybinis sektorius šiek tiek atsilieka, metodai vis dar senoviški, politikos priemonių pasirinkimas ribotas, vis dar matuojamas procesas, o ne rezultatas. Dėl to gyventojų pasitikėjimas valstybe išlieka neaukštas, tačiau ir viešasis sektorius, nors šlubuodamas, pasiekia vis aukštesnių tikslų. Lietuva neabejotinai tampa gerovės šalimi ir jau gali pradėti kelti naują svarbų tikslą, ne tik rūpintis turistų ir inovacijų pritraukimu, bet ir grąžinti gyventojus.
Svarbūs signalai užsienio lietuviams
Šiemet Seimas ir Vyriausybė pasiuntė du svarbius signalus užsienyje esantiems tautiečiams. Užsienio lietuviams pagaliau atsirado atskira vienmandatė Seimo rinkimų apygarda. Dabar jau tik nuo užsienyje esančių piliečių priklausys, kiek jie bus aktyvūs rinkdami savo politikus ir prisidėdami prie kompetentingesnės vadovybės. Tai stiprus paskatinimas neatitrūkti nuo šalies aktualijų, tačiau darbas dar nėra baigtas. Kitas labai svarbūs ir būtinas darbas yra internetinio balsavimo įteisinimas bent jau užsienyje esantiems. Atsikalbinėjimai apie saugumą yra nepateisinami matant kokią naudą galima iš to gauti. Gausi išeivių bendruomenė negali būti įkaite baimių, kurios nepakankamai pagrįstos. Reikia pradėti nuo el. balsavimo išeiviams, o tokio balsavimo sėkmė gali paskatinti diegti ir tolimesnes inovacijas.
Antras svarbus politikų darbas yra teisinės bazės bei priemonių sukūrimas pagalbai užsienyje esantiems lietuvių kilmės asmenims bei jų šeimos nariams grįžti į Lietuvą. Mūsų valstybė seka gerąja Izraelio praktika ir pradėjo kurti mechanizmą kaip paskatinti tautiečius grįžti į istorinę Tėvynę. Kol kas tai tik pradinė Grįžimo politikos stadija. Jau pavyko bandomasis projektas su Ukrainos lietuviais ir jų šeimų nariais. Iš okupuotos Rytų Ukrainos buvo pagelbėta grįžti 150 žmonių. Toliau seka sudėtingesnis projektas padėti parvykti ir integruotis Venesuelos lietuviams ir jų šeimų nariams. Venesueliečiai, skirtingai nei ukrainiečiai, beveik nekalba lietuviškai, jie jau antros ar trečios kartos emigrantai, todėl tolimi ir kultūriškai, galbūt nebeturi giminaičių Lietuvoje, todėl jų integracija bus sunkesnis uždavinys. Kol kas grįžti į Lietuvą pageidauja 21 asmuo, bet tokių gali būti gerokai daugiau, nes prašymai dar bus renkami mažiausiai metus, o tikėtina ir dar ilgiau. Per tą laiką toliau bus tobulinami valstybiniai gebėjimai ir procedūros.
Grįžimo politika
Pagalba krizių zonose atsidūrusiems tautiečiams yra tik dalis Grįžimo politikos, kita jau didesnė ir politiškai labai svarbi mūsų bendruomenė, kuriai reikia paramos, yra buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, disidentai, jų šeimos ir palikuonys. Lietuva vykdė jų grįžimo politiką be tinkamų įstatymų, chaotiškai, keistomis iniciatyvomis. Šis bandymas visiškai nepasiteisino, tačiau kainavo daug. Tremtiniams buvo dalinami butai, tai buvo ir kompensacija, ir integracija, ir visa politika. Viso grįžo apie 2000 žmonių, tačiau nemaža dalis tiesiog pardavė gautus butus ir išvyko atgal. Žinant, kad asmenų, kurie galėtų potencialiai grįžti į Lietuvą yra apie šimtą tūkstančių, tai 2 tūkst. grįžusių yra labai mažai.
Krizėse atsidūrę lietuviai ir tremtiniai – tai specifinės grupės, kurioms būtina išskirtinė Lietuvos valstybės pagalba ir rūpestis, tačiau užsienyje yra didelė tiesiog lietuvių kilmės bendruomenė, apie 1,5 mln. žmonių, kurių apsigyvenimas istorinėje Tėvynėje būtų didelė ir pageidautina sėkmė.
Vaikų Lietuvoje gimsta mažai ir tokią tendenciją pakeisti jokių sprendimų nėra. Net turtingiausios pasaulio šalys Norvegija, Šveicarija, Austrija, Danija nerado jokio recepto, kaip šeimas paskatinti turėti tiek vaikų, kad užtektų kartai pakeistų vyresnes kartas. Taigi vienintelis kelias užtikrinti stabilų gyventojų skaičių yra skatinti imigraciją. Lietuva yra maža ir kultūriškai labai pažeidžiama šalis, todėl vertėtų atidžiai kontroliuoti migracijos procesus, kad svetimos kultūros žmonės neimtų dominuoti. Prioritetas imigracijai galėtų būti lietuvių kilmės asmenys ir su Lietuva susiję asmenys, kurie jau turi ryšių su Lietuva. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane. Lietuvoje laukiami galėtų būti ir istorinių tautinių bendrijų atstovai, be kurių indėlio Lietuva nebūtų sukurta tokia, kokia yra.
Pageidautinos imigracijos skatinimo politika nėra Lietuvos išradimas. Daug šalių atsirenka ir skatina atvykti tuos, kurie šaliai yra reikalingi. Garsiausi pavyzdžiai yra JAV „žalioji korta“, Australijos imigracijos loterija ar Izraelio grįžimo įstatymas. Lietuva turėtų ko pasimokyti ir iš artimesnių šalių, tokių kaip Estija ar Lenkija.
Autorius yra Seimo narys
Seimą aptvėrus spygliuota viela, būtų padaryta liustracijos gera pradžia.
Įdomus pastebėjimas…
Kad nereiktų apsikrauti papildomais rūpesčiais (t.y. rūpesčiu apie IMI- bei EMIgrantus), reikia patikrinti save – AR PAJĖGIATE rūpintis vien sava „grupe draugų” bei „partija”, ir pabandyti galvoti apie Lietuvą, būtent ja rūpintis – JOS gerove, jos žmonėmis! Juk per tiek laiko Seime buvo galima ko nors kito pramokti, ne apie savo ŠIANDIENOS „vertybes”, o apie LIETUVOS ATEITĮ – kad ji BŪTŲ!
Jei nepavyks – turėkite sąžinės bent trauktis pagaliau lauk!
Emigrantai, katriem Lietuva širdyje, nereketuos papildomo paso (sykį PATYS jo atsisakė, naudingesnio įsigeidę), jie ir be papildomo paso meilės Lietuvai nepraras. O jei jausmo jai neprarado, sugrįš ir be jokio vargo atgaus pilietybę. Ne lauką pačiam įsikinkius suarti dėl to reikės – kaip nors nepatruks!
Pardon, turėjo būti nepatrŪks.
Būtų gerai, kad svetainėje alkas.l nebūtų v_i_s_ų seimo buvusiųjų ir esamųjų reklamos,
kurie nustekeno Lietuvą.
Čia abiem su Bartu atsakymas:
Bet, dabar jau jauno žadėtojo vadovaujami, jie dar energingiau ir daugiau žadės prieš rinkimus! Senuosius pažadus papildys pažadu rūpintis emigrantais!..
Ar ne todėl, kad ir šiems su naujuoju jų vadu, kaip ir sovietinei nomenklatūrai, labiau patinka Lietuva be lietuvių? Nes būtent tokiais rūpinsis. Nors, kol jie čia buvo, to nesiėmė.
Vadinasi, būtent todėl ligi šiol visa savo politika demonstravo, jog Lietuvą myli, tik ir jiems čia per daug lietuvių (kartu per daug ir lietuvių kalbos, bet „per mažai” svetimos kalbos, svetimo verslo, svetimo sauvaliavimo mūsų laukuose ir miškuose, mažoka svetimų mūsiškio NT savininkų, ir nepakankamai dirbama kaimynių naudai, nepakankamai pasiduodama jų šantažui)?
O aš tai piktai žiūriu į išbėgėlius ir dar pikčiau į atbėgėlius. Patirtis. “Horošo v našei palange , tolko litovcov očen mnogo. “
be reikalo taip ziurite……. Juk nemazai tu “isbegeliu” savo saviverte pajuto tik tenai kur kiekvienas zmogus gerbiamas ir ivertinamas ne pagal “svogerini” principa o pagal prota, gabumus, darbstuma. Nemazai daliai isvykimas i ten kur galejo isgyventi is savo darbo o ne is pasalpu bei pamaitinti savo vaikus, buvo issigelbejimas net nuo savizudybiu. Belieka pagailestauiti kad eile metu mokesciu moketoju lesomis islaikomos LRT “colmbus” – Orijus ypac asmeniskai pasimegaujantis savo begalinemis kelionemis uz svetimus pinigus yra sukures daugybe viena uz kita kvailesniu laidu apie emigrantus kurios Lietuvoje yra sudare labai klaidinga nuomone ir apie emigrantus ir apie emigracija aplamai. Juk migracija vyksta visame civilizuotame pasaulyje ir niekas del to taip nesriubauja kaip Lietuvos politikai kurie patys kalti del to kad zmones bega ir del politiku nekompetencijos taciau savo postu kazkaip palikti neskuba nei vienas? Kuomet del emigracijos sriubauja okupantu palikuonys ir kremliniai – suprantama – anie desperatiskai bijo kad pamate ka prarado del okupaciju Lietuviai niekuomet nepatikes nei kremline propoganda nei leisis iveliami i kremlines zabangas Taciau kuomet tai daro konservatoriuml save laikantis seimo narys,tai galetinai keista. Gal but todel iki siolei Lietuvoje visos partijos negeba isgryninti nei savo ideologijs bei pagrindiniu principu o rinkejai priversti pasirinkti pagal politiku pavardes ir mantra “myliu-nemyliu. patinka nepatinka”……
Nepamirškite, kad užsienio lietuviams didžiausias autoritetas yra V. Landsbergis…
,,Autorius Seimo narys“. Pridursiu koncervatorių partijos narys itin grubiai ir įžūliai agitavęs prieš (ir pats balsavęs prieš) valstybės pripažintos religijos statuso suteikimą Romuvos religinei bendrijai. Ponas Romuvos vaidila, Jonai Vaiškūnai, kodėl suteikiate tribūną ….ar pinigai nekvepia?
Berods, jis balsavo PRIEŠ VALSTYBINĘ KALBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS PASE? Prisimenu, po posėdžio skubėjo pasprukti nuo Seimo balkone posėdį stebėjusių, o koridoriuje jų remtas prie sienos raitėsi kaip žaltys, kažką murmėdamas…