Išnyks Šimašius tarsi blogas sapnas,
Ištrins istorija jo purvą.
Vardas dūlės tarsi pernykštis lapas,
Rūdys sugrauš sukrautą turtą.
O Škirpa liks, didvyriai nemirtingi,
Lietuvių širdys amžiams pažadėtos.
Dangus kiekvieną tikrą maldą girdi,
Jei už Tėvynę ant aukuro sudėtos.
Bus Lietuva, bus Vilnius ir Trispalvė
Ant Gedimino kalno vėlei mums pražydus.
Su meile nešė tąkart tvirtos rankos,
Tautos sūnaus, drąsuolio didžiavyrio.
Gal juodvarniai ir bars, kranksės supykę:
– Ne tam, ne tam šlovės vainiką pinat.
Tokia jų prigimtis, kam ir klausyti,
Kai reikia puošti ąžuolus lelijom.
Iškils iš praeities, ir jų nesulaikyti,
Neuždaryt pavasarį griaustinio.
Nebeužmiršt, kas laisvėn taką mynė
Ir kėlė vėliavą ant bokšto pirmutinis.
Leonas Milčius
2019-08-19, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Žavu, teisinga
Dėkoju Autoriui. Te būna taip!
O čia mums visiems – mokykimės iš Vanagaitės vertinti mūsų URMo darbus:
„Gerbiamas Ministre Linai, kreipiuosi į Jus kaip senų laikų pažįstamą ir gerbiamą žmogų – ir Jūsų ilgametė diplomatinė veikla, ir pastarojo meto drąsūs pasisakymai dėl atminimo lentų nacių kolaborantams verti nuoširdžios mano ir daugelio Lietuvos žmonių pagarbos“, – feisbuke rašė rašytoja.
– delfi.lt/news/daily/lithuania/vanagaites-atviras-laiskas-urm-praso-nutraukti-kelerius-metus-trunkanti-slapta-sekima.d?id=82072445
Aciu Leonai
Nuostabus eilėraštis, ačiū, O šitą Šimašių ir jo “padėjėjus” reikia lauk vyti .
Puiku, Dieve padėk.