Sustosim prie laužų, kaip tą lemtingą naktį
Ir širdys plaks vėl tuo pačiu ritmu.
Tiktai šįkart nereiks tautai apverkt, netekti
Brangios dukros ir karžygių sūnų.
Užgęsta liepsnos ir pajuoduoja anglys,
Tik atmintis išlieka vis karšta.Rodos, girdi, kaip tankai Vilniuj žvanga,
Kaip plėšo tylą kulkų papliūpa.
Tiktai per greit. O, Dieve! Kaip per greit
Atvėso širdys vaikams Lietuvos.
Žmogus žmogaus, žiūrėk, jau nebegirdi,
Nejaučia skausmo kritusios aukos.
Ji sudegė ant aukuro už išsvajotą Laisvę,
Už ateitį, laimingą savo šalyje.
Už gimusio, gyvenančio kiekvieno lygią teisę
Mylėti, dirbt, prireikus, atsakyt už ją.
…………………………………………………
Sustosim prie laužų, kaip tą nelemta naktį,
Ne vien dėl atminties lig šiol gyvos,
Daugiau dėl priesaikos, tada duotos, uždegti
Tėvynei žiburį vilties šviesios.
2018-01-12, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Susiję straipsniai:
- L. Milčius. Vėl degs laužai
- L. Milčius. Tu man gražiausia
- L. Milčius. O jūs žygiuokit!
- L. Milčius. Jei vis bijosim
- L. Milčius. Dvi vėliavos
- L. Milčius. Mylėkim Lietuvą
- L. Milčius. Ko tylit, vyrai?
- L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti
- L. Milčius. Iškelsim vėliavas
- L. Milčius. Nelik be atminties
- L. Milčius. Dvi svetimos varnos
- L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas
- L. Milčius. Prisimenant Baltijos kelią
- L. Milčius. Nepasemt man vandens (pilietinė satyra)
- L. Milčius. Pakilk birželio dvidešimt devintą
- L. Milčius. Lietuvai ir Liepos 6-ajai (video)
- L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams)
- L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video)
- L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis
- L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau?
Užuojauta Leonui Milčiui, kad dėl pablogėjusios sveikatos negalėjo vakar važiuoti į Vilnių, ir buvo priverstas Sausio 13-ąją pažymėti su mumis Sitkūnuose.
iš Seimo svetainėje esančios Leono Milčiaus biografijos:
Apsisprendimas būti kandidatu į Aukščiausios Tarybos deputatus nebuvo sunkus, tai buvo lyg natūrali Sąjūdžio seimų tąsa, pareiga, lyg graži talka įteisinti Nepriklausomybę. Galbūt tada dar nebuvo tikro valstybinio darbo patyrimo, prisiimtų darbų naštos ir atsakomybės suvokimo, nes tvirtai buvo tikėta laisvės, žmonių vienybės, pasiaukojimo ir kitais pripažintais idealais. Bet kokia mintis, jog kažkas iš Sąjūdžio vadovybės gali būti savanaudiškas ar garbėtroška kitų, netgi tautos sąskaita, rodėsi atgrasi. Rodėsi, kad priimti pirmieji įstatymai, laisvos Lietuvos Konstitucija, įteisinta privati nuosavybė duos kiekvienam tvirtumo, pasitikėjimo savarankiškai tvarkytis, kad tik ji leis sukurti turtingą visuomenę, stiprią ir klestinčią valstybę.
Kovo 11-osios niekada nesiejau su labai lengvu ar pasiturinčiu gyvenimu, bet visada maniau, kad Lietuvoje įsivyraus sąžinė, tiesa, teisingumas, kad tautos garbė daugiau niekada nebus išduota ar įkeista. Rodėsi reikia tik išsilaikyti, nors tris savaites, nors tris mėnesius, nors tris metus ir ateis pripažinimas, rasis tikroji garbinga Lietuvos valstybės vieta Europoje. O po dešimties metų garantuotai būsime ir saugūs, ir tvirtesni, ir laimingesni.
Ir labai gaila, kad praėjus dešimčiai metų VALSTYBĖS PAMATUOSE SĄJŪDŽIO LAIKŲ IDEALAI TAPO NEREIKALINGI, KAIP IR JAIS TIKĖJĘ ŽMONĖS. Gaila, kad turėto laiko, per kurį galėjo būti sukurta tikrai laisva ir graži Lietuva, kurioje dauguma žmonių būtų laimingi, neužteko, kad jo reikia dar daugiau.
Duok, Dieve, kad jo būtų.