Rugpjūčio 12 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Ar yra alternatyvų karui dėl Punios šilo?“ buvo pareikštas susirūpinimas tuo, kad, uždraudus bet kokią veiklą Punios šile, sunyktų daug medžių dėl miškų kenkėjų daromos žalos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kazimieras Sventickas, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Paulius Zolubas ir Punios šilo girininkas Rimgaudas leknavičius.
Spaudos konferencijos dalyviai tvirtino, kad įsteigus rezervatą ir nutraukus bet kokią veiklą Punios šile, žievėgraužis tipografas įsivyraus miške ir sunaikins eglyną.
„1994-1997 m. dėl žievėgraužio tipografo buvo iškirsta beveik 9 mln. kub. m eglių, tai sudarytų 2-3 metų metinę visos Lietuvos kirtimo normą. Viena tų didžiųjų židinių susidarymo priežasčių buvo ta, kad buvo galima kirsti tik sausuolius. Šviežiai apgyvendintos eglės nebuvo galima kirsti“, – sakė P. Zolubas ir perspėjo, kad rezervate uždraudus bet kokią veiklą, išplitęs žievėgraužis tipografas sunaikins daug eglių.
Pasak S. Gentvilo Punios šilo paskelbimas rezervatu „pasmerktų 60 proc. likusio šilo išsausėti ir supūti.
„Punios šilą išsaugosime tik išlaikydami esamą draustinio statusą, prižiūrėdami ir išvalydami ligotus medžius“, – sakė S. Gentvilas.
Kaip žinia, rugpjūčio 1 d. daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia K. Mažeikos sprendimai.
Rugpjūčio 3 d. internete paskelbtą visuomeninę peticiją „Punios Šilas – padėkite gelbėti!“ jau pasirašė 13 587 piliečių.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau atsiliepė į visuomenės veikėjų kreipimąsi. Prezidentas pareiškė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, kaip Punios šilas, apsaugą. Pasak Prezidento, į Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą turėtų būti žiūrima kompleksiškai. Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad „unikalios šalies vietovės turi būti adekvačiai saugomos, todėl palaiko siūlymą didesnėje Punios šilo draustinio teritorijoje didinti aplinkos apsaugą“, taip pat nurodydamas, kad artimiausiu metu Prezidentas laukia iš aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimų, kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę aplinkos apsaugą šioje teritorijoje.
Palaikymą Punios šilo apsaugojimui pirmadienį pareiškė ir buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Punios šile 2014 m. inventorizavus gamtines buveines buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės. Šilo dalis, kur ūkinė veikla iš viso negalima, yra aukščiausios gamtinės vertės sengirė.
