Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe.
Su spausdinimo mašinėlėmis seniai atsisveikino
O kaipgi rašymo spausdinimo mašinėle romantika? Galbūt rašytojai dar neišsižada ir šio – savotišku rašymo simboliu tapusio – įrenginio? R. Šerelytė sako, kad šiandien rašymo kompiuteriu privalumai daugeliu atvejų nustelbia galimus sentimentus rašymui ant popieriaus.
„Knygas, kaip ir daugelis kolegų, rašau kompiuteriu – taip kur kas patogiau ir greičiau. Yra tekę išmėginti ir rašymo mašinėlę – rusišką, elektrinę „Jatran“. Ji labai didelė ir griozdiška, jau nekalbant apie jos keliamą triukšmą. Taip pat prieš dvidešimt metų rašytojų ir vertėjų centre Švedijoje yra tekę dirbti su šiek tiek mažesne, lengvesne spausdinimo mašinėle, tačiau bet kokiu atveju rašymas kompiuteriu yra daug patogesnis. Tiesą sakant, asmeniškai nepažįstu nei vieno rašytojo, kuris rašytų kokiu nors kitu būdu“, – sako R. Šerelytė.
Naujausias žingsnis rašymo evoliucijoje
Ar tai reiškia, kad kompiuterio klaviatūra ar liečiamas ekranas su raidyno simboliais ir toliau liks nepakeičiamais rašančiųjų palydovais? O galbūt rašymas gali tapti dar paprastesniu ir intuityvesniu procesu – tokiu kaip kad kalbėjimas?
Yra tuo nė kiek neabejojančių, o naujausios inovacijos šnekos atpažinimo technologijų srityje jau dabar leidžia tekstą užrašyti paprasčiausiai jį diktuojant savo kompiuteriui ar telefonui. Kalbos technologijų bendrovės „Tildė IT“ vadovė Renata Špukienė sako, kad rašymo ateitis neišvengiamai yra šnekos atpažinimo ir pavertimo tekstu (angl. speech to text) technologijos, kurios išlaisvins nuo būtinybės tekstą suvedinėti ranka. Mūsų šalies bendrovės sukurta lietuvių šnekos atpažinimo programėlė ateities rašymo būdą jau leidžia išmėginti ir šiandien.
Suteiks daugiau laisvės ir sutaupys laiko
Anot R. Špukienės, šnekos atpažinimo technologijos jau yra pakankamai ištobulintos, kad suteiktų galimybę užrašyti balsu sakomus žodžius, sakinius ar ištisas pastraipas. Ir tam užtenka specialios programėlės kompiuteryje, telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje.
„Kuomet bus dar labiau ištobulintos, šios technologijos suteiks galimybę rašyti praktiškai bet kur ir bet kada – važiuojant automobiliu, plaunant indus ar supantis hamake prie ežero. Šios technologijos žmonėms atriš rankas ir rašymui suteiks anksčiau neregėto mobilumo, laisvės bei sutaupys daug laiko“, – prognozuoja pašnekovė.
Galimybė rašyti bet kur ir bet kada turbūt yra kiekvieno rašytojo svajonė. Juk niekuomet nežinai, kada gali užklupti įkvėpimas ir prireikti kilusias mintis suguldyti į teksto eilutes. Nešiojamas kompiuteris tokiose situacijos pagelbėti gali tikrai ne visuomet.
Daugiau dėmesio galėtų skirti kūrybai
Rašymo balsu idėja patraukliai skamba ir rašytojai R. Šerelytei. Apie tokią galimybę ji sako pasvarstydavusi, kai buvo susilaužiusi ranką.
„Nauji rašymo būdai tikrai galėtų būti naudingi. Kodėl gi ne? Kuomet kurį laiką negalėjau dirbti su kompiuteriu dėl nevaldomos rankos, pagalvojau – kaip būtų gerai, jei būtų galima rašyti balsu arba… mintimis! Žinoma, kad naujos technologijos gali būti naudingos. Jei techniniam rašymo aspektui būtų galima skirti mažiau laiko, daugiau jo liktų kūrybai, o čia jau svarbiausia rašytojo talentas, vaizduotė“, – sako R. Šerelytė.
Rašymas balsu – vis tikslesnis
Špukienės teigimu, šiuo metu lietuvių šnekos atpažinimo programėlė diktuojamą ar įrašytą kalbą transkribuoti į tekstą gali iki 90 proc. tikslumu. Tai didele dalimi priklauso nuo kalbėjimo aiškumo ar garso įrašo švarumo. Kuo mažiau foninio triukšmo – tuo tikslesnis užrašymas.
„Netolimoje ateityje šnekos atpažinimo programos ištobulės tiek, kad net ir triukšmingoje aplinkoje galės išskirti ir tinkamai atpažinti tam tikrus garsus ir juos labai tiksliai užrašyti. Be to, tokių sistemų mokymosi procesas taps vis labiau automatizuotas. Kol kas turime įdėti ir nemažai žmogiškojo darbo – tam tikrus žmonių dažnai skirtingai tariamus žodžius ar terminus susieti su atitinkamais ženklais, taip didindami transkribavimo tikslumą. Nepaisant to, veikiančią technologiją jau turime, belieka ją ištobulinti“, – sako R. Špukienė.
Taip, kaip ant papiruso lakštų hieroglifus braižę ankstyvųjų civilizacijų atstovai turbūt neįsivaizdavo, kad po keliolikos amžių masinei knygų leidybai impulsą suteiks Gutenbergo presas, o Viduramžių ir renesanso epochos žmonės negalėjo nė pagalvoti, kad ateityje raides dėliosime kompiuterio ekrane, taip ir daugeliui mūsų dar neįprasta mintis, kad tekstas gali būti generuojamas mums paprasčiausiai kalbant. Skirtumas tas, kad naujo šuolio rašymo evoliucijoje mums nereikės laukti šimtmečius – pokyčiai jau čia pat. Tai leidžia tikėtis, kad greitai nuo klaviatūrų išsivadavę rašytojai suteiks mums visiems dar daugiau skaitymo malonumo.
Esama situacijų, kai rašymas balsu iš tiesų šaunus išsigelbėjimas. Tačiau ir rašymas kompiuterio klaviatūra jau iš mūsų daug atėmė. Jis įvarė geroką atminties neįgalumą, atėmė asociatyvaus mąstymo gebą. Mes sparčiau užmirštame rašybos taisykles, nes prarandame žodžių tarpusavio ryšius, žodžių darybos grandinėles. – Kai kompiuteris pasakinėja taisyklingo rašymo variantus, pabraukia net ir stiliaus klaidas, tai kam ta atmintis, kam tos taisyklės, kam save apsunkinti… 🙁
Kai nustojome ne tik plunksna, bet ir rašikliu rašyti, kai moksleiviai apskritai nežino, kas yra dailyraštis, kaligrafija, pirštai ilgainiui prarado juvelyriškai tikslių judesių įgūdžius, galva atprato taip tiksliai valdyti, „vairuoti”, derinti rankų bei pirštų judesių kryptį ir jėgą.
Taigi, rašymas balsu – neįkainojama aparatinė paslauga, tačiau klastinga, kaip nemokamas sūris. Bėda ta, kad mes – piktnaudžiautojai. Žmogui per didelis komfortas ne į naudą. Jis pradeda juo piktnaudžiauti, o tada nė nepajunta, kai tampa mašinos teikiamo komforto vergas ir po truputį degraduoja. Gavęs automobilį, žmogus užmiršo, kad turi kojas, kad jomis būtina naudotis. Kompiuterio poveikis dar stipresnis.
Na, va, bambeklė pribambėjo. Nors dabar pati be kompiuterio jau nemokėtų apsieiti…
Nors ir nesu toks kategoriškas, bet visiškai pritarių dėl rašymo ranka, gėda pripažint, bet pats nuodėmingas, o juk vaikystėje turėjau grąžų ir lygų raštą. Suradau seną savo mokyklos sąsiuvinį, kuriame kaip tik plunksna rašiau, nieko bendro su dabartinėm keverzonem. Kita vertus, su plunksna aš būčiau gražiai skrebenes ilgai ir nuobodžiai, o klaviatūra, greitai ir daug. Jau senai rašytojai persėdo prie spausdinimo mašinėlių, paskui ir kompiuterių. Kažką gauni, kažką prarandi. Bet raštą ranka, tiesiog būtina išsaugot. Juo labiau, to reikia mokyt nuo vaikystės.
O, taip – našumas tikrai nepalyginamas. Ypač tų, kas dirba profesionalams skirtąja versija. Vos tris ar kelis mygtukus paspaudei, o turi ilgiausią frazę, ar net ir sakinį. Roboto sparta. Ką jau čia ir bepridursi. O čia net ir tų trijų spausti nereikia.
Tačiau ir tavęs paties nelabai reikia. Nebent tik, kad atneštum, pastatytum, ir įjungtum reikiamą kompiuterio programą.
Kai vartydavau savo senelių, tėvelių, dėdžių ir tetų sąsiuvinius, susidariau išvadą, jog rašymas dailyraščiu taip pat raminamai veikia, derina sielos stygas, kaip katalikus rožinis. Kaip šiandien mums visiems to reikia, kai Seimas kasdien nuo pat ryto vis kažkokį pelų maišą tautai ant galvos numeta.