Lenkijos valstybinės televizijos Balstogės skyrius priėmė sprendimą, kad vėl bus rengiamos lietuviškos televizijos laidos. Priminkime, kad nuo šių metų sausio daugelis Suvalkijoje gyvenančių lietuvių šių laidų nematė, kadangi pakeitus jų transliavimo būdą siunčiamas signalas buvo per silpnas. Tuomet Lenkijos televizijos Balstogės skyriaus vadovai nusprendė žengti dar vieną žingsnį į priekį – nuo rugsėjo 1 d. išvis atsisakyti laidų rengimo. Tai argumentavo finansiniais sunkumais ir pusiau juokais pridurdavo, kad jeigu 7 min. trunkančių laidų (transliuojamų kartą per savaitę) lietuviai ir taip nemato, jas gali rengti ir transliuoti kiti, turtingesni, televizijos skyriai, pvz., Krokuvos ar… Ščecino. Vis tiek rezultatas bus toks pat, išskyrus tai, kad TV Balstogės skyrius sutaupys lėšų.
Vis dėlto po poros savaičių po laidų panaikinimo nuspręsta grįžti į padėtį, kuri buvo metų pradžioje. Vadinasi, laidos vėl bus rengiamos, o lietuviai jų nematys. Kodėl priimtas toks sprendimas, manau, visiems ir taip aišku. Lietuviškos laidos Balstogės televizijoje, kaip ir sunaikintos dvikalbės lentelės Punsko savivaldybėje, tapo didesnės politikos dalimi. Matyt, liepta nedelsiant laidas pradėti rengti. O tai, ar dauguma lietuvių jas mato, ar ne – jau kitas, galbūt ateities, klausimas.
Kad taip yra, akivaizdžiai rodo kitų tautinių mažumų laidų likimas. Kartu su lietuviškomis laidomis buvo panaikintos rusų, romų ir totorių laidos. Laidas vėl rengti leista tik lietuviams. Matydami tokios politikos vingrybes, savo nuomonę nusprendė pareikšti dalis Balstogės miesto tarėjų. Kreipimosi į TV vadovybę autoriai prašo grąžinti panaikintų laidų rengimą ir transliavimą. Pabrėžia, kad šalies Konstitucija piliečiams, priklausantiems tautinėms mažumoms, garantuoja galimybę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir tradicijas. Taip pat pridūrė, kad po paskutinių įvykių Palenkės vaivadijoje, kai buvo išniekintos žydų atminimo vietos, sunaikintos dvikalbės lentelės Punsko savivaldybėje ar padegti musulmonų maldos namai Balstogėje, būtina stiprinti visuomenės švietimą ir daugiau kalbėti apie regione gyvenančias tautines ar religines mažumas. Tokį vaidmenį, pasak kreipimosi iniciatorių, ir atliko tautinių mažumų laidos Balstogės regioninėje televizijoje. Be to, tarėjai siūlo, kad ateityje nekiltų panašių problemų, regioninės televizijos biudžete išskirti tautinių mažumų laidų finansavimo „eilutę“, kuri nepaisant visko būtų skiriama tik tautinių mažumų poreikiams tenkinti.
Žinoma, Balstogės tarėjų pavyzdžiu galėtų pasekti ir Suvalkijos savivaldybės arba mokslo, kultūros institucijos. Juk Suvalkijoje (nematoma) „Lietuvių panorama“ skirta ne vien lietuviams, bet visų pirma rodo lietuvių gyvenimą, jų laimėjimus ir rūpesčius, neretai visam regionui svarbius įvykius, o subtitrų pagalba pasiekia ir lietuvių kalbos nesuprantančius gyventojus. Bendra „kova“ dėl lietuviškų laidų matomumo būtų gražus gestas lietuvių atžvilgiu, bet taip pat galėtų žymiai pagreitinti visuomeninio transliuotojo laidų transliavimą šiame regione skaitmeniniu būdu, kas išspręstų laidų matomumo klausimą, o tai tarnautų ne tik lietuviams.
Paradoksalu, kad tik išpuolių prieš tautines mažumas Palenkės vaivadijoje ir dvikalbių lentelių Punsko savivaldybėje sunaikinimas gali „išgelbėti“ lietuviškas TV laidas nuo panaikinimo. Ankstesni lietuvių bendruomenės prašymai ir raštai likdavo be atgarsio. Tik po šių įvykių pradėta daugiau kalbėti apie tikrąją lietuvių padėtį, ypač švietimo srityje. Kaip neseniai alfa.lt portale teigė europarlamentaras Vytautas Landsbergis, „iš tų lenkiškų linksmybių yra šiek tiek ir gėrybių. Lietuviai vėl tampa vieningesni. O Lenkijos valdžia pirmąsyk pasvarstys prie bendro stalo, kaip jaučiasi lietuviai Seinų krašte. Niekas ten jų nekursto nesilaikyti Lenkijos įstatymų: yra lojalūs, ramūs, tai gal verti fašistų spardymo? Ar tikrai reikėjo dabar uždaryti paskutinę jiems skirtą radijo valandėlę? Tuose kaimuose pusė lietuviškų mokyklų jau uždarytos, o dabar neturtingoji Lenkija uždarys dar dvi. Gal Lietuva galėtų pašelpti? Štai bent pora temų ekspertų susitikimui Druskininkuose ir kitur, bet juk anksčiau jokia dvispalvė ožka prie to vežimo nėjo” (alfa.lt, 2011-09-14 d.).
Neseniai sutiktas mano studijų laikų bičiulis, istorikas, taip pat esąs panašios nuomonės: „(…) kai vėl jums Punske pakabins tas dvikalbes lenteles, tikriausiai niekam nebus įdomu, ar išlaikysite paskutines lietuviškas mokyklas, ar turite vadovėlių ir lėšų kultūros centrams išlaikyti. Nieks nespręs Suvalkų ar Seinų lietuvių kasdienių problemų. Viskas grįš į senąsias vagas, ir nieks jūsų nusiskundimų nebegirdės. Jeigu išgalit, tai būtent dabar vieningai ginkite ne lentutes, bet kalbėkite apie tai, kas trukdo jums išsaugoti švietimą, kalbą, kultūrą.”
Stiprybės sesėms ir broliams Suvalkijoje
Jiems ne stiprybės reikia o agresivumo. Reikia ne trauktis o pulti. Statyti savo reikalavimus ir REIKALAUTI. Kaip sakoma: – svarbiausta ne ūgis o smūgis. Bet aišku prieš tai reikia pirmiausia SUFORMULUOTI savo reikalavimus. Nes, jeigu nežinoma ko norima ir ar, iš vis, kažko NORIMA, tai šūdo jie verti.
Manau,kad Lietuviškos zemės lenkuose prarastos amziams, o iš tų likusių 15 tūkst. gyvetojų didelės plitikos nebepadarysim, kad ir patis lenteles savo noru nukabina.Jeigu ten lenkai nebetransliuoja lietuviškų laidų ,na kagi, pas mus yra ko daugiau netransliuoti ar uzdaryti. Visa bėda musyse, slabnioje vyriausybėje ir Seimo baukutėse, donaldose,valinskinese ir t.t.
Pritariu….”Jeigu ten lenkai nebetransliuoja lietuviškų laidų ,na kagi, pas mus yra ko daugiau netransliuoti ar uzdaryti. Visa bėda musyse, slabnioje vyriausybėje ir Seimo baukutėse, donaldose,valinskinese ir t.t.”