Pirmadienis, 29 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)

Giedrė Kelpšaitė, www.alkas.lt
2018-07-21 00:02:33
316
PERŽIŪROS
6
Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) | Kauno Sąjūdžio nuotr.

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) | Kauno Sąjūdžio nuotr.
Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) | Kauno Sąjūdžio nuotr.

Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su

partizanais, o tėvai, kiti broliai ir seserys – ištremti į Sibirą. Liudvika pirmą kartą areštuota, kaltinant bendradarbiavimu su miško broliais, ir uždaryta Kupiškio MVD tardymų izoliatoriuje.  Netikėtai ir sėkmingai ištrūkusi į laisvę, bandė slapstytis, tačiau likusi viena be šeimos suprato, kad miškas – vienintelis pasirinkimas. Taip septyniolikmetė mergina, slapyvardžiu – Kuosa, tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Merkio partizanų būrio dalimi. Žinodama, kad rezistencinėje kovoje jėgos nelygios, mirties nebijojo, tačiau pasiduoti neketino. Atvykusi į miško brolių gretas, paprašė ginklo, kuriuo galėtų nusišauti, nenorėdama, kad priešai paimtų ją gyvą.

Tuo metu partizanai bunkerių neturėjo: žiemą ieškodavo prieglobsčio pas ūkininkus, vasarą – gyveno miške, tačiau žmonės, palaužti pokario išbandymų ir baimės, vis rečiau norėdavo atverti savo namų duris. Pasitaikydavo ir išdavysčių. Jaunai merginai gyvenimo sąlygos buvo itin sudėtingos, bet jos drąsa ir pasitikėjimas Dievu leido tapti bebaime ir pasiryžusia viskam.

1948 m. rugpjūčio 6 d. enkavėdistų būrys apsupo Baltrūno sodybos namus, kuriuose buvo pasislėpusi Liudvika, dėl sužeistos kojos nespėjusi trauktis kartu su partizanais Kavarsko link. Iššokusi pro langą, bėgo į mišką, besivejant aštuoniolikai vyrų, norėjusių paimti ją gyvą. Peršautu šonu Liuda bėgo toliau. Pajutusi, jog trūksta oro, mergina suvokė, kad nebepabėgs. Išsitraukė ginklą, Dievui matant prisidėjo prie smilkinio, ir melsdamasi paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė. Antras kartas taip pat nebuvo sėkmingas. Šiame kraupiame išbandyme nebuvo jai skirtoji Viešpaties diena ir valanda. Gyvenimas tęsėsi.

Liudviką išvežė į Anykščius, kur ji buvo tardoma pusę metų. Vėliau pervežė į Panevėžį. Teismo nuosprendis įvyko Maskvoje. Liudvikai Kaminskaitei – Kuosai buvo paskirta 10 metų griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, išvežant į Komi ASR, moterų Intos lagerį. Kalėdama lageryje, pasiduoti neketino – buvo drąsi, kovojo prieš bet kokią neteisybę, skatino sąžiningumą ir dvasines vertybes. Dirbo tiek, kiek sugebėjo. Neleisdavo žeminti nei savęs, nei kitų. Dėl šios priežasties teko ir karcerio bausmę patirti. Tačiau laisva širdis išliko bebaimė, o tikėjimas, viltis ir meilė prasiverždavo su sodria daina. Po Stalino mirties Liuda buvo perkleta į Karagandą, Kazachijos SR, kirsti miško. Net lūžus kojai, savęs negailėjo, ėjo tiek, kiek galėjo.

1956 m., Maskvos komisijai peržiūrėjus tremtinių bylas, Liudvika Kaminskaitė tapo laisva. Išvykusi į Tomską, Baturino sritį, susitiko ne tik su ištremtais tėvais, dviem broliais bei trimis seserimis, bet ir tremtiniu Romualdu Kelpša, tapusiu jos vyru, ir į Lietuvą visi sugrįžo kartu.

Gyvenimas tėvynėje nebuvo lengvas. Jauna šeima patyrė sovietmečio išbandymus, todėl trumpai apsistojo pas vyro giminaitį Kauno rajone, septynerius metus gyveno Žemaitijoje, Kaltinėnuose, bet 1966 m. ėmė kurtis Garliavoje. Susilaukė keturių vaikų: Sauliaus, Valdo, Jauniaus ir Viktorijos. Jaunieji Kelpšai vaikščiojo į bažnyčią, patarnavo Šv. Mišioms, puoselėjo tikėjimo šviesą, nestojo į pionierių gretas. Šeima bendravo su katalikų kunigais, iš tremties sugrįžusiais kitais lietuviais. Jų namus nuolat stebėjo sovietinis saugumas. Vyriausiasis sūnus Saulius platino Katalikų Bažnyčios Kroniką, buvo aktyvus pogrindininkas. Sūnus Valdas vežiojo šviesią ir kilnią asmenybę – kunigą Juozą Zdebskį. Dukra Viktorija aktyviai kovojo už dvasines vertybes, atsisakiusi dalyvauti komunistinio jaunimo veikloje, o sūnus Jaunius 1988 m. įstojo į kunigų seminariją ir tapo katalikų Bažnyčios kunigu. Kelerius metus buvo paskirtas vikaru Alytuje, vėliau sėkmingai dirbo Ūdrijos parapijoje ir Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolinijoje. Šiuo metu, kaip ir dukra Viktorija, gyvena ir dirba JAV, Čikagoje.

Su artimųjų mirtimi, skaudžiais išgyvenimais, persekiojimu, šiurpia Sibiro tremtimi susidūrusi Liudvika 2012 m. drąsiai priėmė dar vieną išbandymą – į amžinąją kelionę pas Viešpatį išlydėjo vyriausiąjį sūnų Saulių.

Iki Liudvikos mirties, sūnus Valdas mamą globojo namuose, Garliavoje. Ši drąsi, stipri ir tikinti moteris visada norėjo būti laisva. Tokia jausdavosi, dalindama savo širdies laisvę visiems ją pažinusiems. Amžiną atilsį. Liūdi dukra, sūnūs, anūkai ir proanūkis.

Atsisveikinti su Velione galima bus liepos 21 d., šeštadienį, 14 – 22 val. ir liepos 22 d., sekmadienį, 9 – 22 val., Šimkaus g. 22, Garliavoje, 1 salėje.

Liepos 23 d., pirmadienį, bus aukojamos Šv. Mišios už mirusiąją 11 val., Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Velionė bus palaidota Jonučių kapinėse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė
  2. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Lionginas Šepetys
  3. Mirė tautodailininkas, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis (video)
  4. Mirė legendinis Lietuvos operos solistas Virgilijus Noreika (video)
  5. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis
  6. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatars Kazimieras Uoka (nuotraukos, audio, video)
  7. Mirė atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras Vaidotas Antanaitis (nuotraukos)
  8. Mirė Stasys Daunys
  9. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas
  10. Mirė publicistas, „Lietuvos aido“ vyr. redaktorius Algirdas Pilvelis
  11. Mirė literatūrologas, vertėjas Algis Kalėda
  12. Mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis
  13. Mirė garsus kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas Aloyzas VidugirIs
  14. Mirė grafikas Valerijonas V. Jucys
  15. Mirė garsus baltistas Vytautas Ambrazas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. !!! says:
    8 metai ago

    AtA užuojauta artimiesiems.

    Atsakyti
  2. ZUK says:
    8 metai ago

    Tikiems Lietuvos patriotams,kovotojams už Lietuvą ir negailintiems net savo gyvybės ir sveikatos,reikia statyti paminklus.Deja,okupantų kariai vis dar ilsisi daugelyje Lietuvos miestų aikštėse ir net prie savivaldybės rūmų.Gėda tautos išdavikams,toleruojantiems okupantų karių kapines prie Nepriklausomos Lietuvos valdžios įstaigų.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      O savivaldybė išsijuosusi kovoja prieš bet kokį Laisvės kovotojų ir kovų paminėjimą Lietuvos sostinėje. Kaip vandalai slapčiomis apiplėšia net ir kapsulių palaidojimo vietą!

      Atsakyti
  3. pagarba says:
    8 metai ago

    koks kilnus gyvenimas…

    Atsakyti
  4. Gustavas. says:
    8 metai ago

    Sudie gerb. partizane Liudvika. Pagarba Tau.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    8 metai ago

    Ir ne tik jos Laisvės kovotojai ir mes netekome:
    Mirė Minaičių sodybos partizanų bunkerio šeimininkė Julijona Mikniūtė-Petrėnienė

    Padėka, pagarba, ilsėkitės Ramybėje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniaus rotušė
Lietuvoje

Vilniaus rotušės atnaujinimo darbai persikėlė į išorę

2026 06 29
mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt
Lietuvoje

Ministerija pristatė priemones mokytojų pritraukimui ir išlaikymui 

2026 06 29
Karinė technika
Lietuvoje

Lietuvą pasiekė tankinės minos už daugiau kaip 3 mln. eurų

2026 06 29
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Vasarą vaikų sužalojimų važiuojant paspirtukais padaugėja iki trijų kartų

2026 06 29
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Lietuvoje

Pradedama tvarkyti daugiau nei 10 km ilgio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa

2026 06 29
Pinigai
Lietuvoje

Karinės infrastruktūros plėtrai Panevėžio apskrityje skirta apie 200 mln.

2026 06 29
Elektra
Lietuvoje

VERT: keičiantis tarifams vartotojai rodmenis turi pateikti iki mėnesio pabaigos

2026 06 29
Karštis | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

VDI primena apie darbo saugumą per karščius

2026 06 29
Ekspedicijos dalyviai
Kultūros paveldas

Archeologai siunčia linkėjimus iš Mišeikių pilkapyno

2026 06 29
Trakų istorinis nacionalinis parkas
Kultūra

Baigta rengti Trakų istorinio nacionalinio parko rengimo schema

2026 06 29
Kas labiau teršia – elektromobiliai ar dyzeliniai automobiliai?
Technika ir technologijos

„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar pasiruošę sėsti į automobilį be vairuotojo?

2026 06 28
Žemės sklypai
Lietuvoje

Kaip sužinoti, ar yra galimybė išsinuomoti nenaudojamą žemės sklypą

2026 06 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • skt. apie Seime – Lietuvos ir Japonijos kultūras jungiantis kanklių koncertas
  • Kažin apie Seime – Lietuvos ir Japonijos kultūras jungiantis kanklių koncertas
  • Pritariu >Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Karo kortos Kijevo rankose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Jankūnas. Ką atskleidė išslaptinti Faučio dokumentai?
  • Vilniaus rotušės atnaujinimo darbai persikėlė į išorę
  • Ministerija pristatė priemones mokytojų pritraukimui ir išlaikymui 
  • Lietuvą pasiekė tankinės minos už daugiau kaip 3 mln. eurų

Kiti Straipsniai

Archeologiniai Lietuvos partizanų kovų vietų tyrimai

E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (III)

2026 06 27
Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį

Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį

2026 06 22
Saga su Vyčiu, rasta tiriant Antrųjų partizanų puskarininkių kursų vietą

E. Kuckailis.  XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (II)

2026 06 15
1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimą simbolizuojanti Lietuvos trispalvė ir sukilėlių kovos vaizdinys

Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

2026 06 14
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Pristatyta LGGRTC 2025 m. veiklos ataskaita: dėmesys valstybės atminties saugumui, partizanų paieškoms

2026 06 13
2024 m. Gedulo ir vilties dieną įgarsintas rekordinis skaičius tremtinių likimų

Minėsime Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas

2026 06 10
Gargždai atšventė 773-iąjį gimtadienį

Gargždai atšventė 773-iąjį gimtadienį: nuo kultūros ir istorijos iki įspūdingų koncertų

2026 06 10
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatymas

Kernavės išskirtinumas – leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatyme

2026 06 02
Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus dėl 2029 atmintinų metų

2026 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • skt. apie Seime – Lietuvos ir Japonijos kultūras jungiantis kanklių koncertas
  • Kažin apie Seime – Lietuvos ir Japonijos kultūras jungiantis kanklių koncertas
  • Pritariu >Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Karo kortos Kijevo rankose
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Karo kortos Kijevo rankose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Valdas Vižinis | Asmeninė nuotr.

V. Vižinis. Arvydui Juozaičiui ir FB draugams skiriama

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai