Eidamas 73-uosius metus mirė publicistas, politikas, poetas, ilgametis dienraščio „Lietuvos aidas“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis,
A. Pilvelis gimė 1944 metų kovo 4 d. Babrauninkų k., Lazdijų r., baigė Simno (Alytaus r.) vid. m-klą. 1964–1969 studijavo Kauno Poiltėchnikos Institute, Radiotechnikos fakultete, 1977–1983 – Vilniaus Universitete Istorijos fakultete.
Dirbo: 1962 – Aštriosios Kirsnos (Lazdijų r.) kultūros namų meno vadovu, 1963–1964 – Intos miesto (Rusija) 11–12-osios šachtos šachtininku, 1966–1969 – įmonės „Lituanica“ inžinieriumi, 1969–1972 buvo vienas iš Lietuvos fotomenininkų draugijos steigėjų ir meninis redaktorius, 1970–1988 – LTSR ir TSRS žurnalistų sąjungos narys.
1988–1990 aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, nuo 2000 – valstybės laikraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktorius.
1996 m. įkūrė Lietuvos reformų partiją. 2002 metais A. Pilvelis kandidatavo Lietuvos Respublikos Preziednto rinkimuose. 2009 m. kovo 14 d. Vilniuje buvo išrinktas Lietuvos reformų partijos garbės pirmininku.
A. Pilvelis laikraštyje „Lietuvos aidas“ per 10 metų paskelbė daugiau kaip 500 straipsnių politinėmis temomis, parašė knygą „XXI amžius. Baudžiava ir nusikaltimai Lietuvoje“ (1999).
Su Velioniu galima atsisveikinti rugpjūčio 31 d., trečiadienį, nuo 10 iki 15 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g.22, 5 salė). Laidotuvės Kairėnų kapinėse.
keistas buvo, o ir LA vadovaVO NEVYKUSIAI, BET CHArizmatiška asmenybė, gaila, labai gaila…
2012 01 06 vyr. redaktorius Algirdas Pilvelis rašė apie J. Basanavičiaus 1917 m. įkurtą „Lietuvos aido“ laikraštį, „Skelbkim mums brangią lietuvybę“. Iš visų redaktorių buvusių ir ėjusių „Lietuvos Aido“ redaktorių pareigas – A. Pilvelis yra ilgiausiai juo dirbęs. Kiek širdies ir pastangų pareikalavo šios pareigos kasdien kovojant už laikraščio išlikimą. Svarbiausia, jog tautos patriarcho įkurtas laikraštis gyvavo visu gyvenimo sričių atodangomis. Teliko metai iki „Lietuvos Aido“ įkūrimo 100-mečio tikėjosi sulaukti šios datos būnant „Lietuvos Aido“ vyriausiuoju redaktoriumi. Destis atsainumas velioniui bei netikėta jo mirtis rodo grėsmę tautinės minties laisvei. Ir vėl reikia J. Basanavičiaus ryžto „Vai pabuski, o Lietuva…“ tęsėjo.