Pasaulio prigimtinių religijų atstovai Indijoje kartu su Romuva giedojo lietuviškas sutartines (nuotraukos, video)

Vasario 1-4 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti  kultūros centre vykstančioje tarptautinėje konferencijoje “Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas”  (“Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture”) Lietuvos Romuvos atstovai pristatė Senąjį baltų tikėjimą.

Pirmąją konferencijos dieną jaunas indų režisierius Aditija Patvardanas (Aditya Patwradhan) iš JAV, kuriantis filmus Holivude, surengė savo naujo filmo “Vakarų pasaulio rytiniai krantai” (“Eastern schores of the Western World”) pristatymą. Buvo parodytas filmas apie Vakarų ir Rytų kultūrų ryšius. Šiame dokumentiniame filme pirmą kartą į Vakarų kultūras pažvelgta senovės indų kultūros žvilgsniu. Ypač aiškiai pastebėtos vedinės kultūros sąsajos su baltų kultūromis. Vakarų ir Rytų kultūrų panašumai atskleisti daugiausia per vaizdus atspindinčius lietuvių etnines tradicijas, kurias tęsia Lietuvos Romuva.

Antrąją konferencijos dieną Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė skaitė pranešimą “Moteriškosios dieviškos galios baltų kultūroje” apie moteriškąsias dieviškąsias galias prigimtinėje tradicijoje, kurią tęsia Romuva. Pasak I. Trinkūnienės, nepaisant patriarchalinės tvarkos įsigalėjimo visur, taip pat ir Lietuvoje, čia vis dėlto išliko moteriško dieviškumo paveldas. Lietuvių religijos panteone išliko žymus moteriškų dievybių (Žemyna, Laima, Austėja ir kt.) vaidmuo.

Taip pat pranešimus skaitė ir kiti Romuvos atstovai: etnologė Rita Balkutė bei Senojo baltų tikėjimo išpažinėjas iš Vokietijos Kevinas Griundelis (Kevin Gründel), šiuo metu gyvenantis Lietuvoje ir šioje konferencijoje atstovaujantis Romuvą.

Kitas pasaulio tradicijas pristatė prigimtinių religijų vadovai, nariai ir mokslininkai: Vedas P. Nanda (Ved P. Nanda, Indija/JAV), Petas Makeibas (Pat McAbe, JAV), Nivedita Bide (Nivedita Bhide, Indija), Mamo Lorenco (Mamo Lorenzo, Kolumbija), Elizabeta Eraujo (Elizabet Eraujo, Gvatemala) ir kiti.

Į šią 4 dienų konferenciją  atvyko daugiau kaip 200 delegatų iš 34 pasaulio šalių, atstovaujantys 60 prigimtinių religinių tradicijų.  Lietuvos Romuvą konferencijoje atstovauja 9-ių žmonių delegacija.

Kiekviena konferencijos diena yra pradedama apeigomis, kurias atlieka skirtingų etninių religijų bendruomenių atstovai. Konferencijos atidarymo dieną įvyko bendra visų religinių bendruomenių vadovų ir dalyvių apeiga. Antrosios dienos apeigoms vadovavo trijų Kolumbijos indėnų genčių dvasiniai vadovai. Vasario 3 d. bendras apeigas surengė Lietuvos Senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva.

Tą pačią dieną visi pasaulio prigimtinių religijų atstovai kartu su Romuva giedojo lietuviškas sutartines. Visus nustebino ši itin archaiška mūsų tradicija. Įsijautę ir susikaupę konferencijos dalyviai iš viso pasaulio giedojo magiškus mūsų protėvių religinių giesmių žodžius: Dūno dūno upė… Žemynėle žiedkelėle… Dijūto kalneli…

Šią konferencija surengė JAV ir Indijos Tautinės savanorių organizacijos (Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS)) visuomeninis Tarptautinis kultūros studijų centras  (International Centre for Cultural Studies (ICCS)). Tai jau 6-toji tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders).

Tokios ICCS konferencijos rengiamos kas treji metai. Tai svarbi indų iniciatyva, siekianti sutelkti pasaulio etninių kultūrų žmones. Kiekviena konferencija būna  skirta nagrinėti konkrečiai temai, kurią konferencijos dalyviai aptaria remdamiesi savo pasaulėžiūra ir savo tradicijomis.

Lietuvos Romuvos delegaciją Indijoje lydėjo ir globojo RSS padalinio “Visos Indijos genčių ašramas” vienas iš vadovų Surendra Maturas (Surendra Mathur). Ši organizacija yra įsteigusi ir be vyriausybės pagalbos išlaiko virš 6000 Indijos tautinėms grupėms skirtų mokyklų, teikia šioms gentims socialinę ir medicinos pagalbą, padeda išsaugoti jų prigimtinę kultūrą.

Romuviečiai atsidėkodami už nuolatinį ryšių tarp Indijos ir Lietuvos palaikymą ponui S. Maturui įteikė išaustą suvalkietišką tautinę juostą ir palinkėjo Darnos ir stiprybės jo pasišventime.

S. Maturas atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviškas žodis Alkas labai primena indų – Alaka (sanskrit. अलक). Būtent taip indų tradicijoje vadinama hinduizmo gėrybių ir turtų dievo Kuberos (कुबेर) mitinė sostinė esanti šiaurėje. S. Maturas labai nudžiugo sužinojęs, kad  lietuviškas Alkas jam giminingą sanskritiško Alaka leidžia suprasti, kaip šventą vietą – dievų buveinę.