Praėjusį mėnesį, su ministru pirmininku pasirašėme susitarimą dėl šalies pažangai būtinų pertvarkų, vadinamą Nacionaliniu susitarimu. Jame, be kitų dalykų, numatyta modernizuoti viešąsias paslaugas, įdiegiant veiksmingumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant eigą, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą, gerinti konkurencinę verslo aplinką – atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas.
Technikos priežiūros tarnyba (TPT) yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga ir viešojo administravimo subjektas. Tačiau jos dalininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad tarnybos veikla nėra viešasis administravimas. Šie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai yra įrašyti šiemet pavasarį Valstybės kontrolės paskelbtoje ataskaitoje ir kol kas neaišku, kaip ilgai jie sugebės veikti, neigdami vienas kitą.
Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad viešojo administravimo subjektų skaičius 2016-aisiais, palyginti su 2009 metais, išaugo dvigubai – iki 12-os. Verslas su viltimi laukia, kad abejotino reikalingumo įstaigų skaičių sumažins pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriame numatoma gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas.
Paanalizuokime, koks yra realus Technikos priežiūros tarnybos veiksmingumas potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo rinkoje.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti įstaiga yra oficialiai atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą, įrenginių atitikties įvertinimą ir sertifikavimą. Jos vadovą šiemet rugsėjį iš pareigų nutarė atšaukti socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ministerija yra tarnybos steigėja. TPT vadovo atleidimo priežastys – įprastos. Nesugebėjimas užtikrinti vidaus kontrolės sistemos veikimo, neveiksmingas tarnybinio transporto naudojimas, abejotini priedai prie atlyginimų.
Sprendžiant iš tarnybos 2016 metų ataskaitos, pernai ji gavo 1,5 mln. eurų pajamų, išlaidos siekė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, o grynasis veiklos rezultatas sudarė vos…37,1 tūkst. eurų. Pasirodo, tai įstaiga, dirbanti praktiškai „ant nulio“ ir pati pripažįstanti, kad neatlaiko konkurencijos. Vien vietoje 40 numatytų darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo sutarčių TPT pernai pavyko pasirašyti tik 4-ias. Kadangi, kaip pati TPT pripažino savo ataskaitoje, daugelis eksportuotojų renkasi Lietuvoje veikiančias privačias tarptautines, lygiai tokias pačias paslaugas teikiančias įmones.
Potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo rinka liberalizuota dar 2002 m., joje veikia akredituotos privataus kapitalo įmonės, tačiau dominuojančią rinkos padėtį vis dar užima TPT. Tokia padėtis iš esmės atrodo ydinga dėl kelių paprastų priežasčių – neveiksmingo valstybinio monopolio ir funkcijų dubliavimo. Privatiems žaidėjams tokioje rinkoje ne tik įsitvirtinti, bet ir išlikti tampa sudėtingiau, nes vyrauja ne ekonominė logika, o neaišku dėl kokių tikslų globojamų ir nesunaikinamų įstaigų dominavimas.
Europinė praktika vienareikšmiška – poreikio tokioms funkcijoms leisti valstybės lėšas visiškai nėra. Vakarų šalių pavyzdžiai byloja, jog potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas patikėjus privačiam verslui ne tik išvengiama personalijų interesų konflikto, bet ir patys visuomenei reikšmingų objektų tikrinimo darbai vyksta greičiau ir veiksmingiau.
Tai nėra to paties lygmens vieša paslauga, kaip tarkime viešasis saugumas ar švietimas, bet jų kokybė ir veiksmingumas yra labai svarbūs visų mūsų kasdieniniame gyvenime.
TPT, viena iš 12-os. Ir tikimės, kad viena pirmųjų, kurios bus atsisakyta pagal veiksmingumo bei aiškių rezultatų reikalaujančią Nacionalinio susitarimo logiką.
‘krokodilo asaros’ kad dar yra neprigriebtu objekteliu/istaigeliu. Visa ta ‘tryda’ apie privatininku ukiskuma ir rupesti ‘valstybes lesomis’ tera burbulas, reikalingas tiems patiems privatininkams kad tos lesos gultu i ju kisenuka. tik tiek
Visiškai su jumis sutinku; tai – nesąžininga propaganda. Privatininką visada lengviau papirkti, nes iš to jis gyvena. Kokybės kontrolės valstybėje įstaigos privalo būti valstybinėmis ir apmokamos valstybės.
Nesuprantu – kaip šauna alkui į galvą spausdint šito tuščiavidurio veikėjo rašinėlius?
Jau seniai akivaizdu – tai liberalų ruporas.
Ką jis gali duot naudingo alkas.lt skaitytojui?
Išties, keistas redakcijos sprendimas. “tiesos.lt” turi rubriką “Nuo bačkos”, kuri specialiai skirta tokių veikėjų demagoginiams “pasisklaidymams” – čia gi liberastiniai postringavimai pateikiami kaip normalus straipsnis. Be reikalo – kaip be reikalo kelis kartus buvo reklamuojami pederastijos propaganda užsiimantys “progresyvaus miano” renginiai ar A. Antanaičio pokalbis su zūhofo kekše vanagaite.