Pirmadienis, 23 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Vaizdžiai parodyti KTU rektoriaus P. Baršausko plagijavimo metodai (video)

www.alkas.lt
2017-09-27 16:13:15
138
PERŽIŪROS
14
Petras Baršauskas | Youtube.com stop kadras

Petras Baršauskas | Youtube.com stop kadras

Petras Baršauskas | Youtube.com stop kadras
Petras Baršauskas | Youtube.com stop kadras

Buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Donatas Raščius, susidūręs su KTU klestinčia korupcija, ir pagarsėjęs savo vieša kova prieš ją, atliko plagiatu kaltinamo KTU rektoriaus Petro Baršausko habilitacinės disertacijos analizę.

Savo kanale „Youtube“ paskelbtoje apžvalgoje D. Raščius vaizdžiai parodo, kad ištisi P. Baršausko „tyrimų“ puslapiai pažodžiui nurašyti nuo užsienio autorių darbų ne tik nenurodant tikrojo autoriaus, bet ir fiktyviai pridedant nieko bendro su tikruoju šaltiniu neturinčių nuorodų.

P. Paršausko plagiato ir jo šaltinio palyginimas | Kadras iš D. Raščiaus video apžvalgos
P. Paršausko plagiato ir jo šaltinio palyginimas | Kadras iš D. Raščiaus video apžvalgos

Akademinis sukčius Petras Baršauskas yra vienas aktyviausių švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės propaguojamos „aukštojo mokslo reformos“ rėmėjų. Vakar paskelbtame „Facebook“ įraše J. Petrauskienė parašė, esą „Pradėta aukštojo mokslo pertvarka atveria tikrąsias žaizdas: akademinė etika. Sostų karai aukštajame moksle, ambicijos ir puikybė“ ir kad „KTU rektorius prof. P. Baršauskas vardina technines klaidas rengiant monografiją“. „AM pertvarkos kokybės džinas išleistas iš butelio ir sugrąžinti jį atgal nebus paprasta. Kokybė – susitarimo dalykas,“ – reziumavo J. Petrauskienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KTU rektoriaus rinkimai – užsieniečių daugiau nei lietuvių
  2. Profesoriaus K.Baršausko gyvenimas įamžintas V.Bareikio spektaklyje
  3. Laisvės alėją nuklojo 2 tūkst. pakabų su plakatais, raginančiais „padžiauti uniformą“ (video)
  4. KTU mokslininkai tobulina elektroninę nosį (video)
  5. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  6. Jaunieji kompiuterininkai griauna mitą, kad vaikai nebenori žaisti lauke (video)
  7. R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
  8. Papildomas priėmimas į universitetus: verslo atstovai pataria Kauną
  9. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje – dešimtokė tapo KTU studente
  10. Kauno technologijos universitetas kviečia į „SocHuMenų dienas“
  11. Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
  12. Bus paminėtos KTU saulės laikrodžio 10-ies metų sukaktuvės
  13. Padidinus stojamąjį balą iki 4, kai kurie universitetai sulauktų perpus mažiau studentų
  14. Siūloma steigti Kauno universitetą
  15. T. Baranauskas. Apie statybų verslą ir aukštąjį mokslą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Giedrius says:
    8 metai ago

    Gal pamąstom:
    kuo bėdžiaus P. Baršausko veika (jos padariniai, pėdsakai ar pasekmės, “pasiekimai”)
    besiskirią, nuo
    eilinio-neilinio “pušku-pušku-pušku” pasipūškavimo per Atlantą (susiskaitmenintom komun-
    ikacijom) pas tūlą amerikonietį Cukerbergį (ar -bergą) į jo Face-fake buka buką. Net nuoroda
    – rėk-lama.

    Graudu.

    Metas atprast,
    lankais, per svetimą klėtį, ar JAV ar Maskvos, koks skirumas ką “maitint”,
    mes gi ES, ir ko-muni-kuokime bent ES priemonėm. Bent (ypač Alke).

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    8 metai ago

    Mums kad tik ką nors užpulti ir suvalgyti. Turėkime gėdos, supratimo ir atjautos.
    Na, kas jau šiais laikais turi laiko krapštytis ir kažkokius mokslo darbus rašyti?! O komisija – ar jos nariai turi laiko skaityti darbą, ką nors tikrinti? Gal ne visi skaityti moka, o ką jau tikrinti. Todėl galvą dedu, jog jis nieko neplagijavo, kad plagiatorius tas, kas tą tekstą sukurpė!
    Kadangi reikėjo skubėti, nupirko žmogus, ką rado. Ar jis kaltas, kad disertacijų gamintojas nesąžiningas pasitaikė? O jis nekaltas, jis tiesą sako – jei plagijavo ne jis, vadinasi, jis neplagijavo! Kiek dar kabinėsitės? Geriau užjaustumėte žmogų – juk investicija nepasiteisino…

    Atsakyti
    • Tomas Baranauskas says:
      8 metai ago

      Tas tiesa, juk sako, kad “techniniai darbuotojai” kalti… 🙂

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        8 metai ago

        Disertaciją rašė techniniai darbuotojai? Kiek kainavo?

        Atsakyti
        • Tomas Baranauskas says:
          8 metai ago

          Kažkaip neaiškiai skelbimuose tie “techniniai darbuotojai” nurodo – nuo 50 eurų už valandą, bet kiek valandų reikia disertacijai parašyt? https://paslaugos.lt/konsultante-pr146

          Atsakyti
        • Tomas Baranauskas says:
          8 metai ago

          Bet kaip ir logiška: universitetas – technologinis, tai ir disertacijų rašymas – techninis darbas, kurį atlieka “techniniai darbuotojai”… 🙂

          Atsakyti
        • Žemyna says:
          8 metai ago

          Na, nebūkime įkyrūs, nesukime žmogui galvos!
          Negi tokie asmenys turi laiko tokioms smulkmenoms! Kreipkitės į jo padėjėją, kuri(s) pasirinko prekę, į jo buhalterę – ji už tokio pobūdžio finansines operacijas atsakinga… Negi žmogus gaiš laiką dėl kažkokio popierizmo laikais, kai į Seimą susirenka žmonės, kurie įsitikinę, jog Konstituciją tėra popierius, kurį galima perrašyti pagal dienos madą.

          Atsakyti
          • jurgis says:
            8 metai ago

            kaltas ne Petriukas, kalta aplinka, ypač anų laikų, kai galėjai daryti ką nori, jei esi nomenklatūroj… tad jis nekaltas, t.y. dieviškoji nekaltybė…

        • Žemyna says:
          8 metai ago

          Tačiau kilnų žmogų iš tolo per sunkumus pažinsi! – Tyli. Kankinkit, budeliai, smarkiau – iškęsiu, nedejuosiu…O kitas jau seniai būtų už ausies į viešumą iškėlęs niekdarį, žadėjusį „natūrprodukt”, o iš tiesų štai kokio dydžio kiaulę pakišusį. Tiesą sakant – visai vertinimo komisijai…

          Atsakyti
  3. Pilietis says:
    8 metai ago

    Nereiks nė rusų patys lietuviai vienas kitą išsipjausime.
    O, beje, ar turėjom tada kompjuterius? juk spausdindavo mašininkės , o korektūrą, kas darydavo?

    Atsakyti
    • Tomas Baranauskas says:
      8 metai ago

      Aš tai pirmą kompiuterį įsigijau 1998 m., internetą įsivedžiau 2000 m.

      Bet aš gi – humanitaras, ne koks technologijų universiteto rektorius…

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Bent jau kai kurios „ciekavos Anckos” kompiuteriais dirbo nuo 1991. „Aukščiau sėdintieji”, reikia manyti, anksčiau. Gal po 2-jų metų teko pasinaudoti internetu, tai ėjau į Mažvydą. Žinoma, jis anksčiau Lietuvoje atsirado, bet masiniam naudojimui dar netiko.
      Paliko gilų įspūdį pats pirmas informacijos atsisiuntimas. Atrodė, jog garvežys pūškuodamas sunkiasvorį sąstatą padebesiais velka. Tada atrodė, jog visą amžinybę teko laukti. Užsisakyti reikiamą dokumentą buvo galima tik žinant tikslų adresą ir dar kažkokius burtažodžius reikėjo rašyti… Žodžiu, reikėjo ilgiausią užsakymo tekstą surašyti, o tada buvo galima trumpai numigti, kol atsiųs. Už viso to kokybę labiausiai kliuvo kompiuterininkų firmelėms ir programų diegėjams, „stumdžiusiems” čia kompiuterius ir programėles, surinkdavusiems juos iš dalių. Aš išliedavau ant jų savo pasipiktinimą, nes kam man tokia brangi karvė, jei pieno mažiau net už mechaninę rašomąją mašinėlę duodavo?! O prie mašinėle rašyto teksto nereikėdavo nosinių ir paukštelių prirašinėti. Kadangi tie tikrai stebuklingi berniukai (dažniausiai tai būdavo rusakalbių įmonėlės), nesuprato, ko aš noriu, nes jie nesuprato, ką reiškia taisyklingai rašyti, tačiau kompiuterius surinkdavo, sugedusius taisydavo ir programas tvarkydavo. Tikra paslaptis. Aš jam apie pastraipas, laukelius, atitraukimą nuo lapo krašto, o jis išpūtęs akis žiūri ir nesupranta, ko reikia, jei visos programos „lakstyte laksto” (to meto spartos supratimu). 2000-siais jau visai kitas reikalas buvo – jau greičiau, lengviau ir daugiau informacijos buvo prieinama..
      Tada „kompai” rašė be diakritinių ženklų, bet, dirbant su užsieniu, kitokių ir nereikėjo. Turintys kompiuterį + faksą turėjo papildomą uždarbį iš tekstų perrašymo ir laiškų faksavimo. Mūsų kalbininkams garsiai piktinantis, kad kompiuteriai be nacionalinių rašmenų padarys tautą beraštę. Galiausiai ir tai buvo išspręsta – rašmenys atsirado, bet beraščiai anksčiau. Net ir kalbininkų, mokytojų bei ministrų „tarpe”.
      Ačių už dėmesį 🙂

      Atsakyti
  4. Pilietis says:
    8 metai ago

    Tas Donatas džiaugiasi,kad apdergė Lietuvos mokslininkus ( netik P.Baršauską) eilei pasaulio aukštųju mokyklų , nes juk buvo komisija sudaryta iš kompetetingų mokslininkų buvo oponentai, atsiliepimai, o po to džiūgaudamas emigruos.Ką tuo pasiekė ir koks tikslas, o pasėkmes …. pajusime.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      8 metai ago

      Nieko neapdergė, tik atskleidė tiesą, kuri visiems mokslo chaltūrščikams įvarė kraupią nemigą – nejaugi ir mane atsivys patikra ?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“
Lietuvoje

Pristatytas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“

2026 02 23
Saulės elektrinė
Energetika

Gaminančių vartotojų skaičius jau perkopė 170 tūkstančių

2026 02 23
„Wizz Air“ lėktuvas
Gamta ir žmogus

Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį

2026 02 23
Sudegęs automobilis
Lietuvoje

Ugniagesiai perspėja: ženkliai išaugo transporto priemonių gaisrų skaičius

2026 02 23
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas išrašytas iš ligoninės

2026 02 23
Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm
Kalba

Valdovų rūmuose saugomas medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

2026 02 23
Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai
Kalba

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22
Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos
Kultūra

Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos

2026 02 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taiva apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Mikabalis apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pristatytas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“
  • Gaminančių vartotojų skaičius jau perkopė 170 tūkstančių
  • Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį
  • Ugniagesiai perspėja: ženkliai išaugo transporto priemonių gaisrų skaičius

Kiti Straipsniai

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Rustamas Sejidovas (Rustam Seyidov)

KTU studentas iš Ukrainos: noriu rašyti apie tai, kas svarbu

2026 01 28
KTU doktorantė – kas skatina žmones įsitraukti į mokslinius tyrimus?

KTU doktorantė – kas skatina žmones įsitraukti į mokslinius tyrimus?

2026 01 23
Tyrėjai ir projektuotojai atkuriamų Valdovų rūmų kieme

Rengiamas vakaras vienam žymiausių lietuvių architektų restauratorių – K. N. Kitkauskui

2026 01 07
Lietuvos jaunimas linkęs į konservatyvias vertybes

Lietuvos jaunimas linkęs į konservatyvias vertybes

2025 11 17
Kaune skambės studentų chorų šventė

Kaune skambės studentų chorų šventė: nuo Čiurlionio iki lietuviško roko

2025 11 12
Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“

KTU SAF docentas Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“: sužavėjo projektuota sodyba Gaižėnų kaime

2025 10 28
Vytautas Germanavičius

KTU mokslininkas sukūrė naują muzikinio šrifto standartą

2025 08 31
KTU žinovės atskleidė, kodėl kultūros paveldas svarbus bendruomenių vienybei

KTU žinovės atskleidė, kodėl kultūros paveldas svarbus bendruomenių vienybei

2025 08 01
Studentų miestelis

Kaunas – tarp geriausių pasaulio miestų studentams

2025 07 16
Išleista išsami studija apie tradicinius drabužius, atskleidžianti mūsų protėvių gyvenimo būdą

Išleista išsami studija apie tradicinius drabužius, atskleidžianti mūsų protėvių gyvenimo būdą

2025 03 06

Skaitytojų nuomonės:

  • taiva apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Mikabalis apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vyriausybė pritarė siūlymui, kuris leistų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis

Vyriausybė pritarė siūlymui, kuris leistų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai