Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių tyrimo rezultatų, per pastarąjį dešimtmetį jaunoji Lietuvos karta tapo konservatyvesnė. Jaunimas ėmė labiau vertinti saugumą, stabilumą ir papročius, nei pavojingus sumanymus ar pokyčius.
Socialiniuose moksluose priimta manyti, kad kultūrinės vertybės keičiasi lėtai. Vis dėlto, spartus ekonomikos augimas, technologinės naujovės ir didėjanti migracija šiuo teiginiu verčia abejoti – šiandien viskas kinta ypač sparčiai.
Posovietinės šalys yra puiki terpė vertybių pokyčių tyrimams, kadangi jos yra išgyvenusios ypač sparčią visuomenės transformaciją, o šiandien gyvena vienu ritmu su Vakarų Europa.
„Vertybių pokyčiai gali būti susiję su aplinkos pokyčiais ir (arba) krizėmis. Viena iš tokių situacijų yra politiniai pokyčiai, kurie turėjo ypatingą poveikį Lietuvai, šaliai paliekant Sovietų Sąjungą“, – aiškina dr. Audra Mockaitis, KTU vyresnioji mokslo darbuotoja ir Airijos Maynooth universiteto profesorė.
Naujausiame KTU mokslininkių tyrime analizuojami daugiau nei 11 tūkst. apklaustųjų duomenys, surinkti per dešimtmetį – nuo 2010 iki 2020 m. Duomenys, surinkti per šešis Europos socialinės apklausos (ESS) žingnius, leidžia įvertinti Lietuvos visuomenės vertybių pokyčius laike.
Lietuvos jaunimas linkęs į konservatyvias vertybes
Tyrimo tikslais apklaustieji buvo suskirstyti į keturias politines kartas – stalininę, sovietinę, vėlyvąją sovietinę ir atkurtos Lietuvos – pagal politinį laikotarpį, kuriame jie užaugo. Tyrėjos mano, kad šių kartų vertybių skirtumai gali būti susiję su skirtingomis jų gyvenamo laikotarpio aplinkybėmis.
Įdomiausias atradimas pačioms mokslininkėms buvo jauniausios kartos vertybių poslinkis konservatyvumo link per dešimtmetį nuo 2010-ųjų. Ši karta metams bėgant tapo vis labiau nukreipta į bendruomeniškumą, ir vis mažiau atvira pokyčiams, linkusi rizikuoti ar siekti savo asmeninių siekių.
„Stebina, kad jauni žmonės, užaugę nepriklausomoje Lietuvoje ir turėję laisvę rinktis bet ką, vertina konservatyvumą. Kita vertus, džiugu matyti, kad jiems rūpi ne tik jų pačių, bet ir aplinkinių gerovė“, – sako A. Mockaitis.
Pasak jos, šis rezultatas prieštarauja teorijai, kad kuo aukštesnis šalies socialinis ir ekonominis išsivystymas, tuo „naujesnės“ tampa jos vertybės. Priimta manyti, kad vertybiškai „naujose“ visuomenėse savirealizacija, atvirumas pokyčiams vertinama labiau nei materialinė gerovė ir stabilumas.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė pažymi, kad šie rezultatai gali būti naudingi politikams ir pedagogams, dirbantiems su šių dienų jaunimu.
„Svarbu ne tik skatinti jaunimo ambicijas, bet ir sukurti saugumo jausmą, ugdyti jų pasitikėjimą savimi ir remti jų psichologinę gerovę. Ši karta nėra tokia laisva ar drąsi, kaip paprastai manoma, todėl jiems reikėtų padėti susidoroti su neapibrėžtumu ir skatinti aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime“, – sako KTU tyrėja.
Saugumas vertinamas labiausiai
Remiantis tyrimo rezultatais, sovietinė ir vėlyvoji sovietinė kartos yra konservatyvesnės ir mažiau atviros pokyčiams; šios vertybės per laiką beveik nepasikeitė.
„Šios kartos mokėsi bendrauti autoritarinėje sistemoje, kurioje tvarka, saugumas ir kolektyviniai tikslai buvo vertinami labiau nei individualūs tikslai“, – sako A. Mockaitis.
Ji priduria, kad tai, jog vyresniosios kartos vertina konservatyvumą, nestebina. Na, o nepriklausomos ES kartos atstovus galėjo paveikti jaunos demokratijos nestabilumas, kuris iš dalies ir paaiškina jų polinkį į konservatyvias vertybes. Apskritai, per pastaruosius 10 metų konservatyvios vertybės lietuviams tapo svarbesnės, o saugumas išlieka svarbiausia iš jų.
„Žmonės su amžiumi labiau vertina stabilumą, saugumą ir papročius – kitaip tariant, tampa konservatyvesni. Tuo pačiu metu mažėja jų noras keistis ir eksperimentuoti“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Ji teigia, kad tai yra natūralus psichologinis procesas, nes amžėjant stabilumas tampa vis svarbesnis. Be to, didėja poreikis gyventi ne tik sau, rūpinimasis kitais ir altruizmas – žmonės labiau vertina tarpasmeninius santykius ir bendruomenės dvasią.
Europietiškos vertybės turi stiprų poveikį Lietuvai
Tyrėjų teigimu, vertybių dinamika Lietuvoje yra panaši į stebimą Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – visuomenė vis labiau vertina individualumą, o ne kolektyvizmą, ir pereina nuo materialinio saugumo prie savirealizacijos. Tačiau, skirtingai nei Vakarų Europoje, vertybių atnaujinimas vyksta lėčiau.
„Istoriniai įvykiai, tokie kaip okupacija, nepriklausomybės atgavimas ir tapatybės pokyčiai, suformavo kartas, kurios yra jautresnės ir atsargesnės pokyčių atžvilgiu nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse.
Kadangi pasitikėjimas institucijomis yra palyginti žemas, žmonės labiau pasikliauja asmeninėmis ir šeimos vertybėmis, o tai yra dar vienas konservatizmo šaltinis“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Tyrėjų teigimu, tikėtina, kad Lietuvos visuomenės vertybės ir toliau keisis individualumo, globalumo ir sąmoningų gyvenimo pasirinkimų link.
„Tikimės, kad psichologinė gerovė ir harmonija, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė, įtrauktis ir įvairovė bei technologijų įtraukimas į kasdienį gyvenimą taps vis svarbesni. Tai pakeis požiūrį į darbą, švietimą ir netgi šeimos modelį“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė dr. V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Pirmiau aprašytas tyrimas yra dalis mokslinių tyrimų projekto „Lietuvos emigrantų vertybių sistemos ir traukos veiksnių priimančiose šalyse tyrimas“, finansuojamo Lietuvos mokslinių tyrimų tarybos, paramos numeris S-MIP-23-115. Straipsnį galima rasti čia.
