Šeštadienis, 23 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

KTU mokslininkas sukūrė naują muzikinio šrifto standartą

www.alkas.lt
2025-08-31 10:00:00
138
PERŽIŪROS
0
Vytautas Germanavičius

Vytautas Germanavičius | Asmeninė nuotr.

Muzikos pasaulyje iki šių dienų ryški problema – muzikos raštas kol kas neturi vieningo būdo tiksliai užrašyti melodijas, kuriose intervalai yra mažesni ar viršijantys tradicinį pustonį. Tokios melodijos būdingos lietuviškai tradicinei muzikai.

Profesionalus muzikinis šriftas

KTU tyrėjas Vytautas Germanavičius, modifikavęs ir standartizavęs muzikinių ženklų alteracijas, sukūrė profesionalų muzikinį šriftą. Jis skirtas tiksliam mikrotoninių alteracinių ženklų žymėjimui šiuolaikinėse muzikos platformose.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) tyrėjas Vytautas Germanavičius, tyrinėjantis lietuvių liaudies dainų garso įrašus iki 1940 metų, nustatė, kad tradicinės lietuviškos melodijos dainuojamos ir grojamos pasitelkiant skirtingus intervalų dydžius – nelygų derinimą.

Siekiant užrašyti tokius intervalus, kurie nepasiekia arba yra žemesni už tradicinį pustonį, susidurta su problema. Kol kas pasaulyje nėra standartizuoto alteracinių ženklų šrifto mikrotonams žymėti.

Atsižvelgiant į didėjantį standartizacijos simbolių poreikį mikrotoninėje muzikoje, tyrėjas su informacinių technologijų žinovo Laimono Janutėno pagalba sukūrė profesionalų muzikinį šriftą – „GermanicusV_AS.otf“. Jis leidžia žymėti įvairius aukščio pokyčius – mažesnius ar viršijančius pustonį.

Šriftas apima ketvirtatonio, šeštatonio, aštuntatonio, dvyliktatonio ir šešioliktatonio alteracijas. Taip siekiama pasiūlyti sprendimą kompozitoriams ir teoretikams, dirbantiems alternatyviose derinimo sistemose.

Šriftas šiuolaikinei muzikai užrašyti

„GermanicusV_AS.otf“ muzikinis šriftas yra pritaikytas naudoti akademiniuose tekstuose, mokomojoje literatūroje ir muzikos notacijos programose. Jis yra skirtas muzikos mokslininkų, teoretikų, mokytojų ir kompozitorių poreikiams.

„Šriftas buvo sukurtas naudojant „FontCreator“, profesionalią šriftų dizaino programinę įrangą.

Remiantis „Standard Music Font Layout (SMuFL)“ specifikacija, „W3C“ muzikos notacijos bendruomenės grupės pateikta alteracijų ženklų grafine klasifikacija bei mokslinių tyrimų institucijoje „IRCAM“ sukurtu šriftu „OMicron“, buvo taikytas komparatyvusis būdas, kuriuo atrinkti, modifikuoti ir standartizuoti alteracijos ženklai.

KTU mokslininkas sukūrė naują muzikinio šrifto standartą
KTU mokslininkas sukūrė naują muzikinio šrifto standartą | ktu.lt nuotr.

Šio proceso rezultatas – naujai sukurtas standartizuotas šriftas, palaikantis tikslią ir lanksčią notaciją“, – sako V. Germanavičius.

Šriftas kurtas naudoti šių dienų muzikams, muzikos tyrėjams, atlikėjams ir besimokantiems muzikos meno. Todėl yra visiškai suderinamas su Microsoft Word ir PowerPoint programomis, kad būtų galima lengvai įterpti standartines ir išplėstines alteracijas – diezus, bemolius, bekarus, dvigubas alteracijas ir mikrotoninius simbolius – tiesiai į tekstą.

Šriftas pritaikytas tiek lietuvių kalbai, tiek kitoms Europos Sąjungos kalboms. Tai ypač naudinga rengiant mokslinius straipsnius, disertacijas, mokomąją medžiagą ar analitinius dokumentus. Be to, šriftas GermanicusV_AS.otf gali būti įtraukiamas į profesionalias natų rašymo programas, tokias kaip „Sibelius“, „Dorico“, ir „MuseScore“.

Aiškūs ir logiškai pagrįsti muzikos ženklai

Šioje sistemoje naudojamos rodyklės reiškia aiškią notacinę logiką – trys nuosekliai besijungiančios trikampio kraštinės, formuojančios mikrotonų simbolius ketvirtatonio ribose, sudaro išbaigtą trikampį.

Pasirenkamas standartinis alteracijos ženklas pridedant vieną trikampio kraštinės rodyklę, žyminčią šešioliktatonį, arba dvi rodykles, reiškiančias dvyliktatonį, baltą trikampį – aštuntatonį, ir juodą trikampį – šeštatonį.

Mikrotoninės notacijos raida

„Šis įrankis prisideda prie nuolat kintančios mikrotoninės notacijos raidos, siūlydamas vieningą ir prieinamą būdą subtiliems aukščio niuansams perteikti skaitmeninėje aplinkoje“, – teigia V. Germanavičius.

Straipsnyje minimas šriftas sukurtas kaip podoktorantūros tyrimų projektas Kauno technologijos universitete (KTU), remiamas Lietuvos mokslo tarybos.

Šriftą galima parsisiųsti naudojant šią nuorodą: čia

GermanicusV_AS-lic.otf – derinamas su ES kalbomis

GermanicusV_AS-Regular-lic.otf – derinamas su lietuvių kalba

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KTU mokslininkas: kaip ateities technologijos išspręs tvarumo bei sveikatos problemas?
  2. JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių
  3. Atrasta netikėta ličio baterijų išsikrovimo priežastis – tarp išradėjų ir KTU mokslininkas
  4. KTU mokslininkas: kokia yra/bus Lietuvos ir kitų šalių elektrinių automobilių plėtra?
  5. KTU mokslininkas, „Kylančios DI žvaigždės“ laimėtojas M. Lukauskas: tikrasis kūrybiškumas ateina iš žmogaus
  6. Patvirtinta nauja Lietuvos mokslo tarybos valdyba
  7. KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ švenčia sukaktį – suburs net 1 tūkst. ansamblio narių
  8. Į šią technologiją pasaulis investuoja milijardus eurų – kaip ruošiasi Lietuva?
  9. Mokslininkai atidarė išskirtinį biologinį tiltą
  10. Lietuvos mokslo taryba pernai finansavo 3 000 Lietuvos tyrėjų, veikloms skirta per 60 mln. Eur
  11. Lietuvos mokslo taryba kviečia Lietuvos ir užsienio studentus vasarą vykdyti mokslinius tyrimus
  12. Lietuvos mokslo taryba pristato Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros kelrodį
  13. Į „Mokslo mikrofoną“ Saulių atvedė smalsumas: „Jei apie mokslą kalbėsime tik rimtai, nesusikalbėsime“
  14. MT kviečia studentus dalyvauti varžytuvėse stažuotėms NASA
  15. Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kompiuteris
Lietuvoje

Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas

2026 05 23
Simonas Kairys
Lietuvoje

Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

2026 05 23
„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus
Lietuvoje

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
RRT
Lietuvoje

RRT ragina operatorius įnešti daugiau aiškumo vartotojams

2026 05 23
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Autorė Viktorija Chorna
Kultūra

Ukrainos karo veterano ir menininko darbuose vietoje drobės – sugriautų namų durys

2026 05 23
Varšuva
Kultūra

Kviečia M. K. Čiurlionio įamžinimo vietos Markose šalia Varšuvos atidarymo iškilmės

2026 05 23
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Seimas po pateikimo pritarė „skolų atostogų“ netaikyti vaikų išlaikymo išieškojimui

2026 05 23
Neabejingi Lietuvos gyventojai susirinko pagerbti sovietų aukų atminimą
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Kaminskas. Kaune prisiminta masinių tremčių „Vesna“ istorija

2026 05 23
„Sidabrinės gervės‘26“ studentų filmai
Kultūra

Iš arti: „Sidabrinės gervės‘26“ studentų filmai

2026 05 23
Žemės ūkis
Lietuvoje

Lietuva ragins ES imtis skubių sprendimų dėl pieno sektoriaus trąšų krizės

2026 05 22
Mokykla
Lietuvoje

Perkūnkiemyje iškils bendruomenės itin laukta progimnazija

2026 05 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • m apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas
  • Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries
  • RRT ragina operatorius įnešti daugiau aiškumo vartotojams

Kiti Straipsniai

Sveikata

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Autorė Viktorija Chorna

Ukrainos karo veterano ir menininko darbuose vietoje drobės – sugriautų namų durys

2026 05 23
Varšuva

Kviečia M. K. Čiurlionio įamžinimo vietos Markose šalia Varšuvos atidarymo iškilmės

2026 05 23
Liber vitae, Sigitas Birgelis: poezija. Punsko „Aušros“ leidykla, 2026

M. Malinauskienė. Gyvenimo knyga

2026 05 23
Neabejingi Lietuvos gyventojai susirinko pagerbti sovietų aukų atminimą

R. Kaminskas. Kaune prisiminta masinių tremčių „Vesna“ istorija

2026 05 23
„Sidabrinės gervės‘26“ studentų filmai

Iš arti: „Sidabrinės gervės‘26“ studentų filmai

2026 05 23
Konferencija „Švietimo akcentai“

Pamoka kaip kurstymas: kodėl drąsos keistis šiandien reikia ne tik mokiniui, bet ir mokytojui

2026 05 22
Didžiosios bezdžionės

Sengirės kinas: „Primatologų trijulė“ – Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

2026 05 22
Kiškis. Gyvūnų jaunikliai

Nelieskite laukinių gyvūnų jauniklių: tai gali lemti jų žūtį

2026 05 22
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė trylika reiškinių

Po papildymo nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade – 83 vertybės

2026 05 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • m apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • P.Skutas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

D. Kilinskis. Idėjos be komunikacijos: teorinės ir praktinės prof. Vytauto Radžvilo požiūrio priešpriešos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai