Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar didvyriu Lenkijoje laikomo Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje.
Apiplėšimo metu buvo pavogta 200 000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pavogti pinigai esą turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, tačiau atiteko lenkų pogrindžiui.
Per Rusijos–Japonijos karą Lenkijos socialistų partijos kasą papildydavo lėšos, gaunamos iš Japonijos generalinio štabo už šnipinėjimo duomenis, kuriuos japonams pranešdavo pilsudskininkai. Tie duomenys buvo gan menki, todėl ir pinigų gauta palyginti nedaug – iš viso apie 200 tūkstančių rublių. 1905 m. taika nutraukė pajamų šaltinį.
1906 m. J. Pilsudskis pamėgino užmegzti ryšius su Austrijos-Vengrijos imperijos specialiosiomis tarnybomis, bet tą kartą jo pasiūlymai nebuvo priimti. Revoliucionieriams reikėjo pinigų pragyventi, propagandai ir ginklams. J. Pilsudskis 1907 m. planavo Valstybės banko apiplėšimą Kijeve, tačiau planų buvo atsisakyta dėl per didelės rizikos.
Tada nutarta pulti pašto vagoną. Pasirinktas traukinys Varšuva–Peterburgas, o užpuolimo vieta – Bezdonys. Rengtasi labai ilgai.
Tik pardavus Berlyne ir Vienoje laikytus partijai priklausančius ginklus pasisekė surinkti lėšų svarbiausioms išlaidoms. J. Pilsudskis ir jo pagalbininkai paslapčia ištyrinėjo Bezdonis, apylinkes, kruopščiai aptarė puolimo ir atsitraukimo būdus. 1908 m. gegužės mėnesį Vilniaus viešbučiuose įsikūrė labiausiai prityrę partijos kovinės grupės nariai. Į Vilnių imta vežti ginklus ir sprogmenis.
Pagal planą akcijoje turėjo dalyvauti 19 asmenų (tarp jų 4 moterys), tačiau dalyvavo 17, kurie buvo padalyti į tris grupes. Pirmoji grupė turėjo mesti bombą į pašto vagoną ir išvesti iš rikiuotės karinę palydą. Antroji, J. Pilsudskio vadovaujama, iš pradžių turėjo būti pirmosios grupės rezervas, o į veiksmą įsitraukti tik tada, kai sargyba bus pašalinta ir teks krautis grobį. Trečioji grupė turėjo užimti stotį, nutraukti ryšį, paralyžiuoti geležinkelininkų veiksmus ir kontroliuoti vietos gyventojus.
Traukinį buvo numatyta užpulti rugsėjo 19 d., tačiau tam laikui nespėjo susirinkti visi kovotojai, taip pat atvažiuoti krovinys su ginklais ir sprogmenimis. J. Pilsudskis nutarė puolimą atidėti savaitei, tačiau atšaukdamas puolimą neatkreipė dėmesio į tai, kad tas nutarimas gali laiku nepasiekti kai kurių jo sėbrų.
Gardine į traukinį, kaip ir buvo numatyta, įlipo vienas iš plėšikų, išdalijo ginklus ten jau esantiems gaujos nariams. Grupė iššoko iš traukinio Bezdonyse, tačiau pamatė, kad miestelyje nieko nevyksta ir pagalvoję, kad supainiojo stoteles, išlipo kitoje, tačiau ir čia nieko nevyko.
Atėjus rugsėjo 26 d. viskas buvo įvykdyta pagal sumanymą: į pašto vagoną buvo įmestos dvi bombos, į jį įsiveržta, užimta stotis, nutrauktas telefono ir telegrafo ryšys. Užpuolikai ėmė šaudyti į sąstatą saugojusius rusų kareivius, vienas nušautas, 5 sužeisti. Apsaugai nustojus priešintis, plėšikai susprogdino seifus ir pagrobė pinigus.
J. Pilsudskio šutvė ėmė krauti pinigus ir vertybinius popierius, tačiau visko pasiimti nepavyko – baigėsi užpuolimui numatytas laikas ir reikėjo greitai trauktis. Buvo pavogta daugiau nei 200 tūkstančių rublių.
Traukinio apiplėšime be J. Pilsudskio dalyvavo: Valerijus Slavekas (Walery Sławek), Aleksandras Prystoras (Aleksander Prystor), Aleksandras Damastas (Aleksander Damasty), Tomas Arciševskis (Tomasz Arciszewski), Jurgis Sava-Savickis (Jerzy Sawa-Sawicki), Juzefas Kobialko (Józef Kobiałko), Kazimieras Mlynarskis (Kazimierz Młynarski), Bronislovas Gogolis (Bronisław Gorgol), Vladimieras Momentovičius (Włodzimierz Momentowicz), Aleksandras Lutze-Birkas (Aleksander Lutze-Birk,) Edvardas Gibalskis (Edward Gibalski), Bertoldas Brajtenbachas (Bertold Brajtenbach), Česlovas Svirskis (Czesław Świrski), Janas Balaga (Jan Balaga), Janas Fijalkovskis (Jan Fijałkowski) ir Vladimieras Helmanas (Włodzimierz Hellmann). Apiplėšimui pasiruošti padėjo ir būsima J. Pilsudskio žmona Aleksandra Pilsudska (Aleksandra Piłsudska).
Nei vienas iš pilsudskininkų nebuvo sužeistas, tačiau vėliau penki buvo suimti. Juos išdavė vienas iš kovotojų, pakliuvusių į Rusijos imperijos saugumo rankas. Neištvėręs kankinimų, pasakė jam žinomas pavardes. Teismas trims užpuolikams skyrė mirties bausmę, bet ji po kasacijos buvo pakeista į katorgą, kuri truko iki 1917 m. revoliucijos.
Kadangi traukinio apiplėšime dalyvavo ne tik vėliau Lenkijos maršalu tapęs J. Pilsudskis, bet ir 3 plėšikai vėliau tapę Lenkijos premjerais – V. Slavekas, A. Prystoras, T. Arciševskis, tai šis išpuolis Lenkijoje buvo vadinamas – „keturių premjerų akcija“ (akcją czterech premierów).
1931–1932 m. Ukrainos nacionalistų organizacija, lygiai taip pat kaip kitados pilsudskininkai, surengė keletą traukinių apiplėšimų siekdami išsivaduoti iš Lenkijos priespaudos, tačiau buvo pagauti du kovotojai. Caro teismas J. Pilsudskio kovotojams mirties bausmę pakeitė katorga, tačiau Lenkijos teismas ukrainiečiams skyrė mirties bausmę, kuri buvo įvykdyta.
Parengta pagal wikipedia.org
Paprasta:
2016 m.
“Štai Bezdonys, pagal skambesį išversti iš lenkiško „Bezdany“, nė kiek neprimena šalia gilaus upelio įsikūrusių Bedugnių, kurie atitiktų šio miestelio pavadinimą (lenk. „bez dna“ – be dugno, rus. „бездонный“ – bedugnis)…”
rytas.lt/istorija/2016/03/02/news/vilniaus-gatviu-vardu-kuriozai-gedimino-ir-gedymino-gatves-829310/
2011 m.
Gyvenu Bezdonyse ir man čia labai patinka. Beje, dėl pavadinimo ir mestelio neteiskit.
– 2011-11-28 21:24:
O mes ir neteisiam”
2010 m.
“Beje, dėl Bezdonių pavadinimo. Skamba nelabai gražiai, bet taip yra todėl, kad įvyko paika klaida. Ją išaiškino Bronys Savukynas (neseniai mirė). Prie to kaimo yra gilus ežeras. Caro laikų žemėlapiuose jis vadinamas „Bez-dna“ – Bedugnis. Kraštą užėmus lenkams, kaimelis tapo Bezdany, o kai Lietuva atgavo Vilnių, mūsų žemėlapių sudarytojai pavadinimą sulietuvino. Atsirado – Bezdonys ir priežastis pasišaipyti kaimynams.”
2005 m.
“Kalbininko Jono Jurkšto nuomone, vietovei pavadinimą davė upelis Bedugnaitė, 1516 m. dokumente lotyniškai užrašytas Besdenayta, Besdonayta. Lietuvišką upėvardžio šaknį raštininkas išvertė į lenkų kalbą, o priesagos -aitė nebeliko. Kalbininko požiūriu, reikėtų atsisakyti sulenkintų Bezdonių miestelio ir Bezdonės upės pavadinimų, ir dabartinį nevykusį vietovardį Bezdonys keisti į Bedugnius, o upės vardas turėtų būti Bedugnė (Bedugnaitė)”
(Jurkštas, Jonas. Bezdonys – Vilniaus gėda: [apie vietovardį] // Jurkštas, Jonas. Kiek mynė – neišmynė: atsiminimai. – Vilnius, 2005. – D. 2, p. 199-120.)
Bet,
kaip ir politika.. poli”žaidimai ir
būk’sau 🙂
Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad Bezdonių pavadinime vietoje buvusio ‘V’ yra atsiradęs ‘B’ dėl to, kad rusiškai garsas ‘V’ yra užrašomas kaip lietuviškas garsas ‘B’. Todėl dėl šio raštininkų sumaišymo Bezdonių pavadinime atsiradęs ‘B’ keistinas į iš tikrųjų buvusį lietuvišką ‘V’ rašant Vezdonys, Vėzdonys, o upelio pavadinimą Vėzonė, Vėzdonaitė. Šie vardai gali būti kilę iš to, kad toje vietovėje buvo gaminami vėzdai arba joje gyveno vėzdus nešiojantys žmonės (vyrai). Pavadinimo kilmę tiksliau būtų galima nustatyti detaliau susipažinus su vėzdų gamybos technologija, iš ko jie buvo gaminami ir pan.
🙂
na ir ta mūsų kalbelė lietuviškoji, – erdvi, gili, aiški,
atvira ir paprasta, įprasta ir išmanginta nuo visų pašalių
– nuo pat Sacharos ir Kartagenos, nuo Uralo ir net lig
Tibeto (tolimiausiųjų prokalbės brolių) nusidanginusi…
d e n g i a, aprūpina žmonijos atmintį, ir netgi galbūt
kaip Vy-tauto su By-tautu (žemaičių) kunigaikščių
vyčių-karių būriai saugo vis, kaip saugoję, g y n ę
kadais; ir dabar.
Na, tikras didvyris tas Juzikas! Be komentarų…
Vagis pradeda nuo adatos, gangsteris – nuo traukinių. Gangsteris Pilsudskis vėliau plėšė nebe traukinius, o kaimyninių valstybių žemes. Apetitas, “tskan”, kyla bevalgant.
Plėšiko širdis Vilniaus Rasų kapinėse. Apmaudu. Bet tokia tiesa.
Beje, kaip teko girdėti, dabar Lenkija nutarė pasuose vietoje planuotų Aušros vartų dėti Pilsudskio kapo paminklo nuotrauką.
Bezdonys? LE III T. 1935 m. nurodo XVI a. dokumentuose – upelis Bezdana teka pro Balsiškių ir Bezdanų km. prie Gamernios vok, Karališkių dv. įteka į Nerį. Apiplėšimo metu pavogti pinigai buvo skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti. B. Kviklys „Lietuva“ rašė, jog teroristai apiplėšė pašto traukinį kuriame buvo vežami pinigai valdininkų algoms. patvirtina versiją, jog pinigai buvo vežti iš Sankt Peterburgo į Vilnių.
biez dna
Jo…
Skanu buvo paskaityti … Ačiū, Alkiuk!
Kai jau Alkelis šįmet grįstai priminė (paminėjo) 110-ąsiai “slaunų bernelių prajovas” ant Lietuvos žemelės,
tai ir prisimint, primint bei pasirūpint verta …TA GALIA, VALIA, bei paties žemaičių bajorų Pilsudkių noro
į g y v e n d i n i m o TEISIŲ ATSTATYMO SĄLYGŲ g r ą ž a…
Taip taip, norėjo norėjo, mąstė mastė, kurpė kurpė, bet …neįvertino:
1569 m. Liubline įtvirtintos, teisėtos bei dar vis t e b e v e i k i a n č i o s UNIJOS
tarp Lietuvos ir Lenkijos sąlygų (nei iš lenkų, juolab ir lietuvių, gudų ar ten t.p. gyv. guculų
ar kitų vietinių ATR piliečių – NIEKUOMET NEKEITĘS net po 1791 m. papildomų priesaikų
LIETUVOS IR LENKIJOS sienų
– tad gerb. Žemyna ir visi vis kiti (alei vieno) – iki lapkričio 18-osios (t.y. ir Lenkijos atsikūrimo po Liublino
Unijos ATR išdraskymo, – atskirai, kaip ir Lietuvos, – 100-mečio) pasirūpinkime visateisių tarptautišką galią turinčių ESAMOSIOS Liublino Unijos tarpe Lenkijos ir Lietuvos s i e n o m i s.
Tai ir visos Lenkijos, bei visos Lietuvos garbė !!!
(šiuosyk po 1918 m. jau be gudų ar guculų ir.kt.)
Valstybinė – tarptautiškai įtvirtintų tarpusavio teisinių sąlygų į v y k d y m o GARBĖ.
Negi Liubline juokauta (kad nežūt,nuo Rytų ir Vakarų grėsmių nesunykt ir neišnykt, tvirtą Uniją XVI a. kurpus)
,,1931–1932 m. Ukrainos nacionalistų organizacija, lygiai taip pat kaip … ”
O jei pabandžius taip: ,,… Ukrainos tautininkų organizacija…”?