Kasmet – po naują prestižinės Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) narį iš Lietuvos. Praėjusių metų Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Virginijaus Šikšnio sėkmę pakartojo VU profesorius, epigenetikas Saulius Klimašauskas – jis tapo antruoju lietuviu, išrinktu šios organizacijos nariu.
Vos prieš porą mėnesių prof. habil. dr. S. Klimašausko VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute atliekamiems fundamentiniams tyrimams Europos mokslų taryba (EMT) skyrė įspūdingą 2,5 mln. eurų dotaciją. Šiandien, birželio 16-ąją, EMBO patvirtino jo narystę organizacijoje.
Sudėtingas priėmimo procesas
„Į EMBO, organizaciją, vienijančią gyvybės mokslų mokslininkus, negali siųsti paraiškos ar kaip nors pretenduoti. Jie patys kasmet išrenka po keliasdešimt naujų narių, juos įvertina pagal atliekamų mokslinių darbų reikšmę ir kokybę (contribution to scientific excellence), karjeros pasiekimus“, – sakė prof. habil. dr. S. Klimašauskas.
Lietuva vos prieš metus tapo EMBO nare. Profesorius V. Šikšnys organizacijos nariu išrinktas anksčiau, nei į ją įstojo Lietuva. Narį, kuris vertas būti priimtas į šią organizaciją, gali nominuoti tik jau organizacijoje esantis narys. Profesorių S. Klimašauską nominavo panašioje srityje dirbęs žymus Prancūzijos mokslininkas prof. emeritas Henris Grosjeanas, anksčiau buvęs VU Biotechnologijos instituto tarptautinės patarėjų tarybos nariu.
„Jis mane ir mano darbus pažįsta jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau vienos rekomendacijos neužtenka – jis turi suburti grupę iš penkių organizacijos narių, kurie palaiko tą kandidatūrą, ir tik tada nominacija yra registruojama. Vėliau už nominuotus kandidatus balsuoja visi EMBO nariai. Taigi visas procesas vyksta „už akių“, pats kandidatas jokių aktyvių veiksmų imtis negali“, – sudėtingą rinkimų į EMBO procedūrą apibūdino pašnekovas.
Europos mokslo elitas įvertino VU profesoriaus veiklą ir pritarė jo narystei šioje organizacijoje.
„Džiugi naujiena. Tai ne tik didelis pripažinimas man asmeniškai, bet ir mano skyriaus darbuotojų kompetencijos įvertinimas. Ši narystė atveria papildomas galimybes bendradarbiauti, užmegzti naujus kontaktus, dalyvauti įvairiose programose“, – kalbėjo mokslininkas.
Tiria genetinės informacijos „skirtukus“
Prof. S. Klimašauskas pripažino, kad daugiausia paramos iki šiol jis yra gavęs iš JAV fondų „Howard Hughes Medical Institute“ ir „National Institutes of Health“. Tai nulėmė jo 1989–1994 m. stažuotė „Cold Spring Harbor Laboratory“ pas Nobelio premijos laureatą serą Richardą J. Robertsą ir ilgametis bendradarbiavimas su Toronto universiteto epigenetikų grupe, vadovaujama prof. Artūro Petronio.
„Europos mokslo tarybos dotacija ir šis įvykis pažymi svarbų etapą mano mokslinėje karjeroje, yra mūsų vykdomų tyrimų integracijos į Europos mokslinę erdvę patvirtinimas. Taip sutapo, kad abu įvykiai nutiko per vienerius metus“, – sakė prof. S. Klimašauskas.
Kokie klausimai ir tyrimai kasdien neduoda ramybės prof. S. Klimašauskui? VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkas aiškinasi, kaip veikia mūsų ląstelėse užkoduota informacija, kaip pati ląstelė šią informaciją reguliuoja. Kiekvienoje žmogaus ląstelėje yra DNR kodas, koduojantis apie 30 tūkst. genų.
„Genetinės informacijos visuma – genomas – yra kaip didžiulė knyga. Tačiau ląstelėje ji „skaitoma“ ne ištisai, bet pasirenkami konkretūs skyriai, – aiškino profesorius. – Epigenetika tiria ląstelės mechanizmus, kurie užtikrina, kad būtų skaitomi teisingi skyriai reikiamu laiku, o mes tiriame tuos „skirtukus“, kuriais naudodamosi ląstelės skaito šią knygą.“
Gyvybės mokslų tyrimai greitai pritaikomi praktiškai
S. Klimašauskas siekia patentuoti savo atradimus – du patentai jau yra licencijuojami ir naudojami stambių biotechnologijos bendrovių („Qiagen“, „Thermo Fisher Scientific“).
„Nors atliekame fundamentinius tyrimus, naujai atrastos svarbios žinios dažnai randa ir praktinį pritaikymą, – sakė pašnekovas. – Tiesiog dabartiniai mūsų tyrimai nėra skirti kokiai nors praktinei problemai spręsti. Naujai atrasti metodai leidžia vis gilinti mūsų tyrimą, pamatyti tokių dalykų, kurių anksčiau nežinojome.“
Prof. S. Klimašausko tyrimai ateityje gali būti panaudoti kompleksinių ligų diagnostikai.
Paklaustas, ar jau žino mokslininką, kurį pats norėtų nominuoti kaip būsimą EMBO narį, pašnekovas sako, kad pirmiausia norėtų šioje organizacijoje „apšilti kojas“, apsilankyti jos būstinėje Heidelberge, susipažinti su kitais jos nariais.
Prof. Saulius Klimašauskas – VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Didžiosios Britanijos karališkosios chemijos draugijos narys (Fellow of the Royal Society of Chemistry, FRSC).
1976–1981 m. studijavo VU Chemijos fakultete, iki 1982 m. stažavosi Maskvoje. 1987 m. apgynė daktaro disertaciją. 1989–1994 m. stažavosi „Cold Spring Harbor Laboratory“ (JAV), Nobelio premijos laureato sero dr. Richardo J. Robertso laboratorijoje. Kaip kviestinis mokslininkas yra dirbęs JAV ir Japonijoje. 2005 m. tapo profesoriumi. 2012 m. Lietuvos mokslo bendruomenės beveik vienbalsiai išrinktas Lietuvos dešimtmečio biologijos srities mokslininku. Yra paskelbęs daugiau nei 80 mokslinių straipsnių, taip pat yra išradimų bendraautoris. Prof. S. Klimašauskas priklauso ne vienai tarptautinei profesinei bendrijai – yra Amerikos chemikų draugijos (American Chemical Society), Epigenetikos draugijos (Epigenetics Society), Tarptautinės kristalografijos sąjungos (International Union of Crystallography) ir kitų organizacijų narys.
Kaip smagu! Po truputį atsiskleisime pasauliui visai kita, tikrąja mūsų esme!