Sekmadienis, 29 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Pas kalvį Vilių

Andromeda Milinienė, www.ve.lt
2017-02-20 09:25:09
1
Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.
Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna.

„Dainos skambėdavo visur, visomis progomis. Apdainuojami buvo darbai, namai, santykiai, išgyvenimai, vargai… Viskas sutilpdavo dainose. Sielos ramybę, proto skaidrumą, pasaulio pažinimą, istoriją, – viską protėviai išdainavo mums“, – sako vilkytiškis.

Daina yra malda

– Dariau, pagal specialybę esate kalvis. Ir dar dainininkas?

– Taip, mano pagrindinis amatas – kalvystė. Esu baigęs E. Balsio menų gimnaziją, studijas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos dizaino katedroje. Specialaus muzikinio išsilavinimo neturiu, bet turiu noro burti bendruomenę, aistrą dainuoti ir puikius mokytojus: lankau Klaipėdos universiteto chorą, vadovaujamą Algirdo Šumskio, taip pat Priekulės folkloro ansamblį „Vėlingis“, kurio vadovė Rūta Vildžiūnienė. Man svarbiau ne sceniniai pasirodymai; dainavimas – sakralinis dalykas, tolygus maldai.

Bendraminčiai pas Darių Vilių namie | ve.lt nuotr.
Bendraminčiai pas Darių Vilių namie | ve.lt nuotr.

– Vilkytiškius buriate ne tik dainuoti…

– Renkamės ir į molio vakarus, piname sodus iš šiaudų… Daug ką veikiame.

– Gali ateiti kas nori?

– Yra susibūręs bendraminčių būrys, apie penkiolika žmonių, ateina ir naujų; ne tik iš Vilkyčių – ir iš Klaipėdos, Palangos atvažiuoja.

– Atveriate savo namų duris.

– Įsirengėme tokiems susibūrimams klėtį iš senų rąstų. Ten ir vakarojame savaitgaliais.

Vietinis

– Jūs gimėte Vilkyčiuose?

– Mano tėvai čia įsikūrė, kai buvau trejų metų. Čia užaugau, mokyklą baigiau. Laikau save vietiniu.

– O kur prieš tai tėvai gyveno?

– Šernuose.

– Iš kurio Lietuvos krašto jie kilę?

– Tėvas po karo čia atsikėlė nuo Mažeikių. Mama kilusi iš Rusnės. Pamario krašte – jos protėvių šaknys.

– Ką pasakojo apie vaikystę Rusnėje?

– Pasakojo, kad per potvynius po lova varlės kurkdavo.

– Dainas dainuojate lietuvininkų?

– Įvairias. Lietuvių liaudies. Geriau pasakius – mokomės jas dainuoti. L. Rėzos rinkinys – gana sudėtingas repertuaras. Klausome įrašų ir patys bandome dainuoti.

– Gaivinate kaimo kultūrą.

– Bandau… Iš tiesų visi esame gerokai „nukultūrėję“.

– Kaip sekasi?

– Sunkiai, bet į priekį… Mažai kam rūpi. Daugeliui artimesnės kitos temos.

– Spėju, kad jus laiko keistuoliu.

– Nelabai aš rūpinuosi, kas kuo mane laiko. Gyvenu savaip. Įtinku tikrai ne visiems.

– Kuo neįtinkate?

– Pinigams netarnauju. Nesidomiu finansuojamais projektais ir panašiai.

Tik įrankis

Vilkiukai.D.Viliaus darbas_ve.lt nuotr.
Vilkiukai. D.Viliaus darbas | ve.lt nuotr.

– Vilkyčiams sukūrėte simbolinį paminklą – akmenį su senuoju miestelio planu ir trimis vilkiukais. Jį galima pamatyti „Wikipedijoje“, tik autorystės nėra. Sukūrėte be atlygio.

– Žinoma, be atlygio. Ne tik Vilkyčiams esu sukūręs – ir Saugoms, ir Švėkšnai, ir dabar dar kai ką darau, bet dar nesakysiu.

– Ką padovanojote Švėkšnai, Saugoms?

PAUKSTIS, besiverziantis pro liepsnas į dangu.D.Viliaus darbas_ ve.lt nuotr.
PAUKŠTIS, besiveržiantis pro liepsnas į dangų, primena Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. D.Viliaus dovana Švėkšnai. | ve.lt nuotr.

– Ant Švėkšnalės upelio slėnio kranto, prieš pat Švėkšną, stovi skulptūra Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti. Saugose – paminklas išnykusiems krašto kaimams: Aukštumalai, Išlūžei, Miškogaliui ir t. t.

– Toji skulptūra – žolėmis apaugę varteliai.

Varteliai.D.Viliaus darbas_ve.lt nuotr.
Varteliai. D.Viliaus darbas – dovana Saugoms. | ve.lt nuotr.

– Taip. Prie Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios.

– Atiduodate daug jėgų, daug savo laiko šiam kraštui.

– Aš – tik įrankis, jaučiantis pagarbą krašto istorijai. Per mane kuria kažkas iš aukščiau.

– Papasakokite apie savo miestelį, kas įdomiausia.

– Pro Vilkyčius teka Veiviržo upelis, netoliese jis įteka į Miniją.

– Rūpinatės senųjų kapinynų išsaugojimu.

– Ne tik Vilkyčių… Visos apylinkės buvusias kapines atrandame, valome, tvarkome.

– Ką byloja seni epigrafai, kokie žmonės čia gyveno?

– Pavardės–  Mitzkus, Toleikis, Kopust, Kawohl, Krieger, Jakobsons, Gaedtke… 1923 m. čia palaidotas mokytojas Mikelis Jurkšaitis (Michael Jurkschat), gimęs 1864 metais… 1887 m. atgulė kavalerijos puskarininkis Otas Šmidkė (Otto Schmidtke), gimęs 1843 m. Gretimame kapinyne palaidotas Napoleono I armijos generolas (žinia, 1806 m. įsiplieskė Prancūzijos ir Prūsijos konfliktas, ir Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, išskyrus Klaipėdą).

Netoli mano namų – Ruskalvos kapinynas. Jį XIX a. tyrinėjo Prūsijos vokiečiai archeologai Adalbertas Becenbergeris, XX a. pradžioje – Emilis Holakas, radiniai siekė II amžių…

– Domitės miestelio istorija ir pats esate padaręs atradimų. Gal rengiatės ir leidinį apie tai išleisti?

– Kada nors… Atradimus reikia tikslinti, suderinti su istorikais. Jau ketverius metus esu užsidegęs rinkti istorinius duomenis. Internetas geras tuo (nors šiaip jo nemėgstu), kad suteikia galimybę pamatyti istorinius dokumentus pasaulio muziejų fonduose – dabar viskas suskaitmeninta ir prieinama. Galima atkapstyti įdomių dalykų.

Yra laikoma, kad Vilkyčiams – apie 500 metų. Skaičiuojama nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Berlyno archyvuose radau dokumentą, kuriame miestelis paminėtas prieš 750 metų. Tai mainų sutartis, pagal kurią 1261 m. Vokiečių ordino išsinuomoti 6 hakenai žemės perleidžiami už 6 hakenus Vilkyčių kaime. Tai sukėlė didelių neaiškumų istorikams.

Savam kieme

– Mokote kalvystės paslapčių Vilkyčių vaikus.

– Taip, labai norisi užimti kaimo jaunimą prasminga veikla. Kad mokytųsi ne tik išorinį gyvenimą statyti. Ateina koks jaunas, savęs ieškantis jaunuolis, nukala lietuvišką saulutę, stogastulpį padaro – ir į pasaulį kitaip ima žiūrėti.

– O kiek gyventojų dabar kaime, ar likę senbuvių?

– Gyventojų priskaičiuojama apie 800. Senbuvių labai mažai. Vilkyčiai tankėja, auga į šonus, naujakurių dėka.

– Bandote naujakuriams parodyti senąjį kultūros paveldą: amatų, papročių, dainų… Ar jiems tai įdomu?

– Ką jums atsakyti… Sudėtinga išjudinti. Nėra emocinio ryšio su šia vieta, su protėvių kultūra. Bandžiau čia daug veiklų, net kultūros namus gaivinome… Norėjau sutelkti bendruomenę kultūriniams dalykams, bet vis užkliūvu už verslininkų, kurie kitaip į viską žiūri.

– Kitaip – tai, suprask, ar jiems tai naudinga?

– Taip, vis kalba apie finansavimo projektus. Man nereikia finansavimo projekto, kad galėčiau daryti prasmingus darbus.

– Įsivaizduoju, koks keistas atrodote.

– Na, taip. Aš perėjau sunkią mokyklą, bet išmokau, kad galima prasmingai gyventi gyvenimą ir savo kieme.

– Pasikvieti draugų, išsiverdi arbatos ir dainuoji dainas iš Rėzos rinkinio.

– Ir jauti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose. Supranti, kokį turtą tau paliko protėviai.

Su nedideliu bendraminčių būriu dainų vakarus rengiame ir žiemą, ir vasarą. Kitąkart minkome molį, šiaudų skulptūras piname. Pastaraisiais metais ir vilkytiškiai pradeda domėtis, ateina.

– Baigėte akademiją, mokate daryti be galo meniškus dalykus. Kodėl gyvenate Vilkyčiuose?

– Kitur ir kitaip savęs neįsivaizduoju. Gyvenu ir kuriu tarp dangaus ir žemės. Ir kas yra „meniškas“? Baigiau akademiją – taip ir nesužinojau. Todėl ir mečiau magistro studijas: o kam? Aš kuriu ne tam, kad šokiruočiau ar pinigams vergaučiau. Aš laisvas kalvis. Nenoriu nieko stebinti. Tenoriu, kad nuo to, ką darau, ir nuo to, kaip esu, šiluma kitiems sklistų.

APIE VILKYČIUS
Atstumas: 28 km nuo Klaipėdos, 7 km nuo Priekulės.
Rašytiniuose šaltiniuose Vilkyčių kaimas pirmą kartą paminėtas 1540 m.
1683 m. minimi lietuviški vardai Jurgis, Martinas, Barbe, Mikelis. Po didžiojo maro atsirado daug vokiškų pavardžių.
1806 m. Prūsijos karalystėje panaikinus baudžiavą, XIX a. pirmoje pusėje Vilkyčiai sparčiai augo, dar prisijungdami ir gretimas sodybas. Veikė malūnas, lentpjūvė, paštas, vyninė, pradinės mokyklos.
1853 m. pro Vilkyčius nutiestas plentas Tilžė-Klaipėda.
1870 m. įsteigta mokykla.
1875 m. – geležinkelis Tilžė-Klaipėda.
XIX a. pabaigoje Vilkyčiai buvo priskirti Klaipėdos apskrities Sakūčių valsčiui ir Priekulės evangelikų liuteronų parapijai. Kaime gyveno 350 žmonių, tarp jų 13 katalikų.
1905 m. Vilkyčiuose gyveno 386 gyventojai, iš kurių lietuviškai kalbėjo 39,4, vokiškai – 57,2 , 5,4 proc. – kita kalba.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilkyčiuose gyveno 420 žmonių. Veikė traukinių stotis, pašto ir telegrafo skyriai, sava taupomoji skolinamoji kasa (kredito unija). Užeigos namus su įvairių prekių krautuvėmis laikė Fryderikė Feldkeler, Karlas Gliutas ir Gustavas Teizingas. Veikė Antono Feho sūrinė. Vilkyčiuose darbavosi kepėjas Maksas Noibaueris, mėsininkai J. Giunteris ir R. Vilis, kalviai H. Zeidleris ir Trinkys. Ratus dirbo Oto Noibacheris, puodus žiedė Gustavas Armonaitis, batus taisė Richardo Bormano našlė.
1925 m. Vilkyčiuose gyveno 407 žmonės. Kaimas priklausė Klaipėdos krašto Sakūtėlių valsčiui. Vilkyčiuose veikė mokykla, buvo policijos nuovada, paštas, traukinių stotis. /Iš leidinio „VILKYČIAI: praeitis ir dabartis“/

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dainų šventė vėl laukia rekordinio dalyvių skaičiaus
  2. Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės
  3. Istorijos plaktai ir alko pūkenis
  4. Meilė, paveldėta iš protėvių
  5. Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“
  6. Jaunimas folkloro stovykloje buvo supažindintas su Dieveniškių krašto tradicijomis
  7. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  8. Dainų šventėje Šokių diena dovanos daugiau kaip 7500 atlikėjų šypsenų
  9. D. Urbanavičienė: Europa seniai galėjo mokytis iš Lietuvos
  10. J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
  11. Lietuvos liaudies buities muziejuje bus atidaryta paroda iš Baltarusijos
  12. Apuolės šventei artėjant (programa, video)
  13. Kviečia mokslinė-praktinė diskusija „Tautinis paveldas – mūsų pasididžiavimas ir ateitis“
  14. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  15. Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Tikruma says:
    8 metai ago

    Gyvenimas kaip nuostabi sutartinė. Giedok ir mes kada nors giedosime kartu
    Ačiū už gaivų pavasarinį vėjo gūsį iš pajūrio.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke
  • Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai
  • Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?
  • Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

Kiti Straipsniai

LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai | latga.lt nuotr.

LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai

2025 06 18
Kretingalės tiltas

10 įspūdingų Lietuvos tiltų, kuriuos keliautojams verta pamatyti šią vasarą

2025 06 16
Varėnoje nuaidėjo vasaros laiko atidarymo šventė: dvi dienos kupinos kultūros, skonių ir nuotykių | G. ir V. Skaraičių nuotr.

Varėnoje nuaidėjo vasaros pradžios atidarymo šventė

2025 06 11
Chorų šventės „Su jūra dainuok“ meno vadovas Rimgaudas Juozapavičius | R. Kucevičiūtės nuotr.

Chorų šventė „Su jūra dainuok“ kviečia dainuoti kartu su jūros ošimu

2025 06 05
Sukilėliai. Gardinaas 1863 m.

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)

2025 06 04
Molio kelias vaikų rankose | Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro nuotr.

Senieji amatai – jaunose rankose: kaip Kuršėnų jaunimas atrado tradicinių amatų grožį

2025 06 04
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Kernavė

Tiriama kaip Kernavės kraštovaizdis atrodė praeityje

2025 05 11
Š. Birutis susitinka su bibliotekininkais

Kultūros ministras pabrėžė bibliotekų svarbą

2025 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pirmą kartą Lietuvoje implantuota naujos kartos dirbtinė aorta

Prieš 47 metus Lietuvoje prasidėjo organų donorystės ir transplantacijos era

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai