„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas tęsia pokalbį su dailininku Aloyzu Stasiulevičiumi apie Lietuvos meno raidą. Šio pokalbio tema – meno padėtis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.
Kodėl Lietuvos valstybės kultūros politiką ėmė diktuoti žmonės, simpatizuojantys neobolševikinėms „Fluxus“ griovimo idėjoms? Kodėl Gariūnai Lietuvos kultūrai padeda daugiau, nei Kultūros ministerija? Ar ją dar apskritai galima vadinti Kultūros ministerija, o gal ji jau – Antikultūros ministerija? Kas vyksta valstybės išlaikomose „kultūros“ įstaigose? Ar pateks į Lietuvos meno istoriją tai, ką rėmė Lietuvos valstybė, ar tos istorijos objektų reikės ieškoti tik valstybės dėmesio užribyje – privačių asmenų ar savivaldybių remtuose projektuose? Kas ir kodėl sustatė į atsakingus postus antikultūros propaguotojus?
Dabartinę Lietuvos valstybės vardu vykdomą kultūros politiką A. Stasiulevičius tiesiai vadina antivalstybine. Ar galime ją pakeisti?
[youtube]https://youtu.be/7e-Vtx45z0g[/youtube]
Tokią pokalbio įžangą galima prilyginti Petronijaus Arbitro patarimus imp. Neronui: nuodyk, bet nedainuok, skandink, bet nevaidink tragedijose, nes tai mažiau pažeis mūsų estetinius jausmus.