Daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių nesidomi politika

Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14–20 metų) visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį esame kone paskutiniai Europoje. „Jaunimas paprastai seka savo socialinės aplinkos pavyzdžiu“, – teigia Eglė Vaidelytė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešojo valdymo studijų krypties vadovė. Pasak jos, tiek Lietuvoje, tiek kitose Rytų Europos šalyse, dėl susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių, pilietinė ir politinė kultūra yra labai silpna.

„Politinės teorijos klasikai, rašydami apie pilietinę kultūrą, išskyrė „parapijinį“ piliečio tipą: jis nesuvokia esantis viešojo valdymo sistemos dalimi, domisi tik savo artimiausia aplinka. Apibrėžiamas ir aktyvus „piliečio-dalyvio“ tipas, kuris domisi politine sistema, mato save kaip sistemos dalyvį, dalyvauja visuomeninėje veikloje“, – teigia E. Vaidelytė.

Mokslininkės teigimu, labai svarbu, kad visuomenė pagaliau atsikratytų klišių „nuo manęs niekas nepriklauso“ ir „vis tiek neturiu už ką balsuoti“, ir aktyviai dalyvautų pilietiniame gyvenime.

„Labai tikiuosi, kad Lietuvoje jaunoji karta įgaus vis daugiau pilietinės visuomenės dalyvio, o ne „parapijinio“ piliečio bruožų“, – sako E. Vaidelytė.

Siekdamas sudominti jaunimą politika ir paskatinti aktyviau dalyvauti viešajame gyvenime, KTU Viešojo administravimo ir politikos institutas, artėjant Seimo rinkimams, tradiciškai rengia socialinį edukacinį projektą „Mokiniai renka Seimą“. Rugsėjo 30 d. vyks žinomo žurnalisto, KTU Viešojo administravimo studijų programos lektoriaus Edmundo Jakilaičio moderuojami populiariausių Lietuvos politinių partijų debatai su moksleiviais. Tiesiogiai transliuojamų debatų pabaigoje moksleiviai balsuos imitaciniuose Seimo rinkimuose.

Moksleiviai tiksliai prognozuoja rinkimų rezultatus

Pasak E. Vaidelytės, daugelyje stiprios demokratijos šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, JAV, daugelį metų prieš kiekvienus rinkimus vyksta mokomieji rinkimai moksleiviams. Nors jų tikslas yra formuoti įprotį jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose ir ugdyti jaunų žmonių gebėjimą argumentuotai priimti sprendimus balsuojant, šie rinkimai leidžia prognozuoti būsimų rinkimų rezultatus.

„Remdamiesi gerosios praktikos pavyzdžiais, esame rengę renginius „Mokiniai renka Europos parlamentą“ ir „Mokiniai renka merą“. Mokinių rinkimų rezultatai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse paprastai gana tiksliai atspindi tikrųjų rinkimų tendencijas“, – pasakoja mokslininkė.

Gali kritikuoti politines partijas, tačiau Lietuvą mylėti – būtina

Debatų rengėja, Viešojo valdymo studijų krypties vadovė E. Vaidelytė teigia užaugusi šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos pilietinės tradicijos, todėl ji balsuoja kiekvienuose rinkimuose nuo 16-kos metų. Pasak jos, savo kandidatą rinkimuose reikėtų rinktis pagal tai, kiek artimos yra jo deklaruojamos pilietinės vertybės. Be to, pilietiškai sąmoningiems rinkėjams lengviau atpažinti ir populistinius kandidatus, kurių neišvengiamai atsiranda kiekvienuose rinkimuose.

Mokslininkė, kurios prosenelis – profesorius Antanas Krikščiukaitis-Aišbė – buvo vienas iš Nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos kūrėjų ir to meto aktyvus pilietinės visuomenės veikėjas, mano, kad pilietiškumo ir meilės savo šaliai daugeliui lietuvių vis dar trūksta.

„Man sunkiai suvokiama, kaip kartais lietuviai nepagarbiai kalba apie savo šalį. Gali nemėgti vienos ar kitos partijos, bet negali nemylėti savo tėvynės. Nemažai laiko studijų metais praleidau Italijoje – italai dažnai aršiai kritikuoja savo politinę sistemą, bet niekada negirdėjau, kad ją tapatintų su Italija, savo šalimi, kurią besąlygiškai myli“, – teigia E. Vaidelytė.

Debatai „Mokiniai renka Seimą“ su populiariausių Lietuvos politinių partijų lyderiais ir kandidatais į LR Seimą vyks rugsėjo 30 d. 13 val. KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59). Debatus moderuos žurnalistas Edmindas Jakilaitis.