Gražiausią meilės istoriją pasakos filmas, lydimas gyvos orkestro muzikos

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai birželio 11 d. 22.00 val. visus kvies į Didįjį kiemą pasimėgauti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija. Legenda apie didžiąją meilę bus pasakojama pasitelkiant neįprastą audiovizualinių menų sintezę – po atviru dangumi žiūrovai išvys bene geriausiu laikomą prieškario laikotarpio filmą „Barbora Radvilaitė“. Jį įgarsins specialiai sukurta ir gyvai atliekama simfoninio orkestro muzika. Renginys visiems atviras ir nemokamas.

„Apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę parašyta daug knygų, pastatyta daug filmų, spektaklių, miuziklų ir kitų kūrinių. Tačiau šįkart meilės istorija bus prikelta neįprastai tiek formos, tiek apimties aspektu. Neabejoju, kad kiekvienas, atvykęs pasižiūrėti šio audiovizualinio projekto, nusikels į vieną gražiausių mūsų praeities etapų, kartu vaizdai bei gyvos muzikos garsai padės patirti tą galingą meilės jausmą, įveikusį amžininkų pasipriešinimą ir išlaikiusį laiko išbandymą“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Viltarė Ryčkovienė.

Audiovizualinio projekto epicentre – tragiškai pasibaigusi Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, besirutuliojanti XVI a. Lietuvos ir Lenkijos dvarų intrigų ir politinių žaidimų fone. Pagal kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtų unikalių muzikinių kompozicijų scenarijų įgarsintas 1936 m. lenkų režisieriaus Juzefo Leiteso (Juzef Lejtes) filmas „Barbora Radvilaitė“ Valdovų rūmų kieme bus rodomas birželio 11 d. vieną kartą nuo 22.00 val., o pamatyti jį vienu metu nemokamai galės iki 1,5 tūkst. žmonių. Muziką gyvai atliks Jaunimo simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos.

V. Ryčkovienės teigimu, šiuo audiovizualiniu projektu siekiama tiek menininkus, tiek plačiąją visuomenę pakviesti moderniai, įdomiai ir originaliai gilinti istorines žinias, ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į vizualine kalba perteiktą, emocionaliai įtaigią istoriją, ieškoti jos sąlyčio taškų su dabartimi.

Viljamo Šekspyro aprašytai Romeo ir Džuljetos meilės istorijai prilygstantys Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto jausmai liepsnojo XVI a. viduryje. Vilniaus kašteliono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jurgio Radvilos ir Barboros Dalejovaitės Koliankos (Kolanka) duktė Barbora Radvilaitė, ištekėjusi už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Stanislovo Goštauto, tačiau likusi našle, 1547 m. slapta susituokė su Žygimantu Augustu. Jungtuvėms nepritarė Augusto tėvas karalius Žygimantas Senasis, o ypač priešinosi motina karalienė Bona Sforca (Sforza) bei Lenkijos didikai ir bajorai, bijodami Radvilų įsigalėjimo.

Lietuvos didikai po Žygimanto Augusto ir Barboros santuokos pripažino Barborą Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, tačiau Lenkijos karaliene Barbora vainikuota tik 1550 m. gruodžio 7 d., po Augusto tėvo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, mirties. Barbora karalienės karūna džiaugėsi labai trumpai: po sunkios ligos 1551 m. gegužės 8 d. mirė. Pildydamas žmonos norą būti palaidotai Lietuvoje, Žygimantas Augustas jos kūną 1551 m. gegužės 25 d. išlydėjo į Vilnių. Beveik mėnesį su didžiule procesija ir vyro palyda keliavęs katafalkas su Barboros palaikais 1551 m. birželio 22 d. pasiekė Vilnių ir buvo karališkai palaidotas Katedros rūsio kriptoje. Tad sukurtu ir Valdovų rūmų Didžiajame kieme rodomu audiovizualiniu projektu apie legendinę meilę taip pat simboliškai bus paminėtos ir 465-osios Barboros Radvilaitės laidotuvių metinės.