Balandžio 22 d. Mažosios Lietuvos garsiojo Rambyno kalno papėdėje Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) surengtame seminare „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena 2016“ buvo aptarti svarbūs etninės kultūros sklaidos klausimai. Tai jau trečiasis šio ciklo seminaras, ankstesni įvyko Šiauliuose (2016-02-25) ir Marijampolėje (2016-03-24).
Kaip jau įprasta seminarą sudarė 2 dalys: I–oje dalyje daugiau dėmesio buvo skirta su Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savitumais susijusiems klausimams, todėl ir pranešėjų pasisakymai buvo iliustruoti Mažosios Lietuvos regiono kultūros istorijos pavyzdžiais; II-oje dalyje buvo skaitomi pranešimai, glaudžiai susiję su amatininkų ir tautodailininkų veikla, kraštovaizdžiu ir kaimo turizmu.
Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys renginio pradžioje pasveikino ir apdovanojo seminaro pranešėjus knygomis ,,Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“, o etninės kultūros puoselėtojams palinkėjo darbingos nuotaikos.
I–ąją seminaro dalį vedė viena iš pagrindinių seminaro pranešėjų – profesorė, socialinių mokslų daktarė Vilma Atkočiūnienė iš Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto.
Seminaro pradžioje Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys supažindino su vykdomų seminarų ciklu visuose etnografiniuose regionuose, kurie skirti Vietos bendruomenių metams 2016 ir etninės kultūros puoselėtojams. Be svarbesnių Etninės kultūros globos tarybos uždavinių bei įstatymų projektų paminėjimo, užsiminta apie praktinius etninės kultūros ir istorijos skleidimo pavyzdžius. Kaip pavyzdį, paminėjo 2008 m. rengtą pirmosios viešosios gegužinės šimtmečio (1908) paminėjimą ant Maironio apdainuoto Dievyčio piliakalnio Šilalės rajone. Čia buvo pristatyta Laukuvos monografija su visoms šventės sudedamosiomis dalimis: moksliniais pranešimais, liaudies teatro spektakliais, poezija bei dainomis ant piliakalnio. Tuo metu buvo panaudotas pavyzdys iš Rambyno kultūros istorijos – pasirašyta Dievyčio didžiojoje knygoje.
Pranešime užsiminta apie primirštą tūkstantmetę Lietuvos sodininkystės tradiciją, pasiūlyta bendruomenėms nenaudojamas viešąsias erdves užsodinti vietiniais vyšnių, kriaušių, obelų sodinukais, tuo primenant, kad ne tik japonai moka ir gali džiaugtis ,,Sakurų“ vyšnių žydėjimu, bet ir mes baltai.
Didelio susidomėjimo susilaukė Klaipėdos universiteto docento dr. Jono Bukančio pranešimas apie Mažosios Lietuvos tarmę ir patarmes. Buvo paliestos temos apie vietovardžius, leksiką ir sveikintinus kalbos rekonstrukcijos ir mokymo pavyzdžius Šilutės rajone.
Savo pranešime dr. Tomas Petreikis (Vilniaus universitetas) pasidalino tyrimo išvadomis ir pastebėjimais apie Etnografinių metų renginių informacinę sklaidą įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Atkreipė dėmesį į nepilnai išnaudojamas renginių fiksavimo ir sklaidos būdus ir priemones. Užsiminė, kad norint plačiau paskleisti žinią apie renginius, reikia kompleksiškai išnaudoti visas galimybes, pavyzdžiui, regioninę periodinę spaudą, savivaldybių institucijų elektronines svetaines ir socialinius tinklus. Informacijos paieška apibendrinama, todėl svarbu aiškiai ir glaustai paminėti kokiai progai ir kam skirtas vienas ar kitas renginys.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Emilija Bugailiškienė (EKGT narė) glaustai supažindino etninės kultūros puoselėtojus apie galimybes kūrybingai išnaudoti Švietimo ir mokslo ministerijoje esančią patvirtintą įstatyminę bazę etninės kultūros ugdymui vidurinėse mokyklose, neformaliame popamokiniame ugdyme.
Auditorija įdėmiai klausėsi filologo dr. Nerijaus Brazausko pranešimo apie patirtį dėstant etninę kultūrą Šiaulių universiteto studentams. Pranešime nuskambėjo vertinga informacija apie etninės kultūros vietą ugdyme bendrai švietimo sistemoje, apie prigimtinės kultūros poreikius. Pranešėjas kūrybingai ir taikliai priminė Rambyno istorinę etnokultūrinę svarbą ir vietą bendroje Lietuvos kultūroje.
Popietinėje seminaro dalyje buvo skaitomi pranešimai, glaudžiai susiję su amatininkų, tautodailininkų veikla. Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasidalino teorinėmis ir metodologinėmis įžvalgomis ir pateikė praktinių siūlymų apie tautodailės dirbinių realizavimo galimybes, išryškinant produkto regioninius savitumus ir jį pateikiant kartu su kitomis paslaugomis. Profesorė sulaukė konkrečių klausimų apie vieno ar kito dirbinio realizavimo subtilybes.
Doc. dr. Vilma Karvelytė–Balbierienė (KTU) perskaitė pranešimą apie neseniai įvykusio LR Aplinkos ministerijos organizuoto ir Etninės kultūros globos tarybos talkinto Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkurso rezultatus Mažosios Lietuvos regione. Pristatytas bendras konkurso siekis – supažindinti visuomenę su harmoningais gamtos, žmogaus sugyvenimo pavyzdžiais. Pradedant natūraliu kraštovaizdžiu, regiono savitumą atskleidžiančiais statiniais ir žmogaus socialine, bendruomenine veikla. Dar kartą paminėti Mažosios Lietuvos regiono nugalėtojai.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas interaktyviame pranešime paminėjo ir grafiškai parodė kaimo turizmo lankytojų sodybos raidą ir finansinę jos dalį bendrame Lietuvos turizmo sektoriuje, kuri sudaro net trečdalį bendros apyvartos. Klausytojų auditorijai buvo išdalinti informatyvūs kaimo turizmo sodybų žemėlapiai, pateiktos elektroninės nuorodos. Priminta apie Lietuvos kaimo turizmo asociacijos ir Etninės kultūros globos tarybos planuojamą etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų konkursą.
Seminaro dalyviai drauge su dalyvių pažymėjimais gavo leidinį „Etninė kultūra“ 2015, kuriame gausu dalykinės ir kitos informacijos apie Etnografinius regionus, jų ištakas, savitumus, raidą ir šių dienų gyvąją tradiciją.
Renginio organizatoriai pasidžiaugė suaktyvėjusiu bendradarbiavimu su Švietimo ir mokslo ministerija, prisidedant prie šio svarbaus seminarų ciklo organizavimo ir paramos (skirdama transportą bei simbolines dovanas seminaro pranešėjams). Seminaro organizatoriai dėkingi už visokeriopą pagalbą A. Stulginskio universitetui, taip pat Žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos nacionaliniam muziejui už etnokultūrinius leidinius.
Seminaras buvo praturtintas kūrybinga ir praktine technologijos pamoka. Pranešėjai kartu su tautodailininku Jonu Bugailiškiu aplankė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos technologijos darbų dirbtuves bei mokomąją klasę. Jonas Baugailiškis, atsivežęs savo didžiulį krepšį, parodė pamokai skirtus, jo paties darytus muzikos instrumentus, paukščių inkilus ir kitą vaizduojamąją medžiagą. Susitikimas su gimnazijos moksleiviais bei technologijų mokytojais Valdu Geču ir Jurijumi Vasilijevu turėjo didžiulį pasisekimą. Praktinio susitikimo dalyje iš mokyklos pasiruoštų medžiagų buvo sukalti net 7 inkilai, išdekoruoti moksleivių vardais, ornamentika, kurie popietinėje seminaro dalyje Rambyno lankytojų centrą supančiame miške buvo įkelti. Pamokos metu buvo žaismingai pristatyta viktorina apie sparnuočius ir jų rūšis, kurią vedė Domantas Bugailiškis. Vėliau šią viktoriną pakartojo seminaro dalyviams, kurie su džiaugsmu priėmė šmaikščią ir nuotaikingą gamtos pažinimo formą.
Seminaro dalyviai susipažino regioninio parko vertybių ekspozicija, taip pat apžiūrėjo Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui ir visai Lietuvai svarbias kultūrines vietas: Rambyno alkakalnį, senąsias Bitėnų kapinaites, Martyno Jankaus muziejų. Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė priminė Vydūno, M. Jankaus ir kitų šviesuolių indėlį XIX a. pabaigoje, populiarinant Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą tuometinėje Rytų Prūsijoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Tai glaudžiai susiję su šių dienų įvykiais, nes Etninės kultūros globos tarybos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, LR Seimo narių pastangomis LR Seime 2016-04-21 užregistruotas Seimo nutarimo projektas „Dėl 2017 m. paskelbimo tautinio kostiumo metais“. Taip pat seminaro dalyviai pasirašė Amžinojoje Rambyno kalno knygoje. Aplankyta atkurta buvusi sodybos klėtis, kurioje planuojama įrengti knygrišyklos dirbtuves.
Seminaro dalyviai, palinkėdami vieni kitiems kūrybingo pavasario, išreiškė viltį susitikti ir kituose renginiuose bei šventėse.