Z. Vaišvila. Dėl Visagino, Astravo ir Baltijos atominių elektrinių statybų (video)

Sausio 28 d. 11 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl Visagino, Astravo ir Baltijos atominių elektrinių statybų“.

Ši spaudos konferencija dėl Lietuvoje vėl atsinaujinusių diskusijų apie atominių elektrinių statybas Lietuvoje ir jos kaimynystėje skirta prieš metus mirusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatės, aktyvios sąjūdininkės, visuomenės ir politikos veikėjos, dr. Rūtos Gajauskaitės (1946–2015) atminimui. Jos vardo neįmanoma atskirti ir nuo atominės energetikos klausimų Lietuvoje.

Sausio 28 d. 11.30 val. Seimo Vitražo galerijoje atidaryta Rūtos Gajauskaitės 70-mečiui skirta paroda.

Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA.

Spaudos konferencijos dalyviams galima buvo klausimus užduoti internetu.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą:

Z. Vaišvila.  Dėl Visagino, Astravo ir Baltijos atominių elektrinių statybų

2015 m. sausio 30 d. netekome XII-ojo šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatės Rūtos Gajauskaitės. Sausio 24 d. ji būtų sulauksi 70-ojo gimtadienio.

Nelengva buvo bendrauti su a.a. Rūta Gajauskaite. Ne visiems užtekdavo tam kantrybės. Ji buvo labai nepakanti neteisybei, veidmainystei ir melui, visų pirma rūpinosi ne savimi, o kitais – tais, kuriems reikia paramos. Mes ja laiku nespėjome pasirūpinti.

Ji skelbė ne tik savo kriminologės, bet ir visuomenės valdymo procesus suprantančios specialistės nuomonę. Todėl ji daug kam trukdė, o paprasčiausias būdas neatsikirsti į jos argumentus ar priekaištus buvo ją paniekinti, pasityčioti, drausti įeiti į Seimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, padaręs išimtį mirusio Andriaus Ūso garbės gynimui, to nepadarė Rūtos Gajauskaitės atveju, nors abi baudžiamosios bylos buvo pradėtos valstybės vardu. Rūta Gajauskaitė buvo kaltinama, kad apšmeižė asmenį, kurio „Laisvo laikraščio“ straipsnyje net neįvardino.

Rūtos Gajauskaitės vardas neatskiriamas ir nuo atominės energetikos klausimo. Su a.a. Rūta Gajauskaite susipažinau 1988 m. po „Žemynos“ ekologijos klubo viešos diskusijos Mokslų Akademijoje apie Černobylio AE avarijos pasėkmes ir Ignalinos AE. Rūta, nepamenu dėl ko, užsipuolė mane. Tačiau kantrybės mudviems pakako išsiaiškinti viską ir bendrauti iki pat jos paskutiniųjų dienų.

Jos mokslo populiarinimo knygos ir straipsniai šia tema iki šiol neįvertinti. Vis dar nesustabdyta Fukušimos AE avarija, kurios nevykdomu likvidavimu mes nebesidomime, jau sukėlė ne mažesnes pasekmes nei nelaimė Černobylyje. Neįvertinti ir organizaciniai Rūtos sugebėjimai. Ji sugebėjo pagrįsti ir įtikinti Lietuvai skirti milžiniškas lėšas nukentėjusėsiems Černobylio AE avarijos likvidavimo metu. Tačiau šios lėšos taip ir liko kažkuriose mūsų Vyriausybės sąskaitose nepasiekusios pačių nukentėjusiųjų.

Neteisybės daug, o Rūtai tai buvo sunkiau pakeliama nei fizinė negalia.

Respublikos Prezidentė ir planuojama būsima valdanti dauguma – Tėvynės sąjunga, liberalai ir valstiečių-žaliųjų sąjunga – drauge prisiminė įsibėgėjusią Astravo AE statybą kaimyninėje Baltarusijoje. Suprantu rinkiminį populizmą, todėl teks priminti tiesą, kurią po 2012 m. spalio 14 d. referendumo tuometinei Lietuvos valdžiai sakėme drauge su Rūta Gajauskaite.

Rašėme valdžiai ne tik apie šio referendumo sprendimo įgyvendinimą, ką Seimas privalėjo padaryti dar 2012 m. lapkričio 19 d., t.y. priimti įregistruotus įstatymų projektus, kuriais pripažįstami netekę galios LR Atominės elektrinės ir su juo susiję dar 9 įstatymai (jų numeriai – XIP 4940-4949).

A.a. Rūtos ir savo vardu priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valdžiai jokios galimybės neįgyvendinti tautos sprendimo. Referendumo įstatyme referendumai skirstomi į privalomus ir patariamuosius tik dėl to, kad valdžia „nepamirštų“, kuriais atvejais ji privalo skelbti referendumą (pvz. dėl stojimo į Europos Sąjungą ar Lisabonos sutarties, atėmusios iš Lietuvos lygiateisiškumą šioje sąjungoje) ir kuriais atvejais ji pati gali nuspręsti, kad referendumas būtinas. 2012 m. Seimas ir nusprendė, kad dėl naujos AE statybos būtina sužinoti tautos nuomonę. Sužinojo ir apsimetė, kad nesupranta.

2012 m. lapkričio 8 d. raštais kreipiausi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę ne tik dėl 2012 m. spalio 14 d. referendumo įgyvendinimo, bet ir paprašiau „pateikti ir viešai paskelbti informaciją apie tai, ar Lietuvos valdžia oficialiai sutiko su AE statybomis Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, nes pagal TATENA reikalavimus AE statybai pasienyje su kita valstybe būtinas tos valstybės sutikimas, taip pat ar gauti Latvijos ir Baltarusijos sutikimai dėl Visagino AE statybos.“ Priminiau ir tai, kad iki šiol negavau atsakymo į klausimą, kodėl Visagino AE aikštelės parinkimui pritarta, nors dar 1972 m, birželio 16 d. Lietuvos geologijos valdybos Pažymoje konstatuota, kad ši aikštelė neatitinka sanitarinių AE projektavimo taisyklių (Nr.38/3-68) 7b punkto reikalavimų.

Prezidentės vardu buvo atsakyta, kad 2012 m. lapkričio 28 d. Seimas sudarė darbo grupę dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo. Jau praėjo daugiau kaip 3 metai, o didysis Lietuvos valdžios „projektas“ vis dar kabo virš mūsų galvos. Skystų dujų terminalo pretekstu į off-shore sąskaitą mokamų milijardų nepakanka.

Seimo Atominės energetikos komisijos tuometinis pirmininkas ir Tėvynės sąjungos gerbėjas Rokas Žilinskas atsakė, kad Kaliningrado AE ir Astravo AE statomos, net neatlikus šių statybų poveikio aplinkai vertinimų ir nesilaikant Espoo konvencijos reikalavimų, nederinant šių statybų su Lietuvos Respublika. Kaip mes elgiamės su kaimynais dėl Visagino AE, taip su mumis pasielgė ir kaimynai.

Todėl po šešerių ir daugiau metų atsibudusių politikų, manančių, kad rudenį jie sudarys naują Lietuvos Vyriausybę – visų pirma, Prezidentės D. Grybauskaitės ir buvusio Ministro Pirmininko A. Kubiliaus privalome paklausti, ką jie nuveikė tada?

Lietuva Prezidentės D. Grybauskaitės pavyzdžiu parodė glaudų bendradarbiavimą su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka ir 2010 m. Baltarusijos Prezidento rinkimų išvakarėse parėmė jį net mūsų Prezidentės vizitu. Lietuva ne tik išdavė Baltarusijos valdžiai duomenis apie Baltarusijos opozicijos finansus Lietuvoje ir suteikė galimybę juos nuteisti, bet ir 2012 m. rugsėjo mėn. į Lietuvą neįleido Baltarusijos pilietinės kampanijos „Astravo atominės elektrinės statyba yra nusikaltimas!“ koordinatoriaus Mikalajaus Ulasevičiaus ir antiatominio judėjimo koordinatorės Tatjanos Novikovos, vykusių dėl šių klausimų svarstymo į Lietuvos Seimą. Neįleidimo priežastys buvo įslaptintos.

Todėl šiandien, atsimenant a.a. Rūtą Gajauskaitę, noriu Jūsų dėmesiui pateikti mudviejų 2013 m. rugsėjo 19 d. raštą Lietuvos Seimui, Prezidentei ir Vyriausybei, kuriuo kvietėme Vyriausybę nedelsiant nutraukti Visagino AE projektą, Seimą – skubos tvarka įgyvendinti 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimą, o Prezidentę – atsistatydinti.

Šiandien priežasčių tam dar daugiau, bendraminčių – taip pat daugiau. O visi trys pagrįsti ir teisėti reikalavimai mūsų valdžios neįgyvendinti.

Todėl Lietuvos pensininkų partijos, kurios atėjimo į valdžią 2016 m. sausio 24 d. LRT laidos „Savaitė“ klyksmu taip išsigando dabartinė Lietuvos valdžia, ir Birželio 3-iosios grupės iniciatyva rinkti parašus dėl Seimo įpareigojimo pakeisti Konstituciją, referendumo iniciatyvos teisę suteikiant 100000 Lietuvos piliečių, yra ir savalaikė, ir labai teisinga.