2015 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija lapkričio 20–ąją įteikta Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei, Alkas.lt redakcinės kolegijos narei, etnomuzikologei dr. doc. Daliai Urbanavičienei už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą.
Sveikindamas garbingiausios premijos etninės kultūros srityje laureatę, kultūros ministras Šarūnas Birutis pabrėžė, kad savo kultūrą išlaikėme per visas negandas ir ji padėjo mums atsitiesti, pasijusti visaverte, stipria tauta.
“Šiandien pagerbiame jau 35–ąjį Jono Basanavičiaus premijos laureatą – šie žmonės laiko mūsų valstybės pamatą, o jų veikla visoje Lietuvoje duoda savo vaisius. Turime nemažai etninę kultūrą puoselėjančių institucijų, turime savo valstybę ir jos ateitį. Valstybinė J. Basanavičiaus premija yra įpareigojimas tęsti lietuvių etnokultūros išlaikymo ir ugdymo darbus, o Dalios Urbanavičienės asmenyje matome J. Basanavičiaus idėjų įgyvendinimą”, – kalbėjo kultūros ministras.
D. Urbanavičienė padėkos kalboje prisiminė savo mokytojus ir žmones, atvedusius ją į etninės kultūros darbų kelią. “Ačiū mamai ir tėvui, išmokiusiam mane šokti. Nors užaugau mieste, vaikystės vasaromis, o vėliau ir ekspedicijose pažinau kaimą, kuriame buvo daug gyvenimo, iš jo daug ką galėtume pritaikyti ir dabartiniame savo gyvenime. Jei daugiau tradicijų įsiliestume, gal ir mūsų gyvenimas būtų įdomesnis, ryšiai tarp žmonių tvirtesni”, – vylėsi garbingos premijos laureatė.
1992 m. Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Premija įteikiama J. Basanavičiaus gimimo dienos, lapkričio 23-iosios, proga Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbanavičienė, etnomuzikologė, Lietuvos etninės kultūros draugijos pirmininkė, etninės kultūros srities įstatymų rengimo iniciatorė ir rengėja, tradicinių šokių klubo steigėja.
D.Urbanavičienė Lietuvoje yra bene ryškiausia etnochoreologijos tyrinėtoja, aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse šios srities organizacijose ir jų veikloje. Jos mokslinių tyrimų sritys – etnochoreologijos raida, apeiginiai šokiai, žaidimai ir veiksmai, šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės, tradicinio šokio raida ir nūdiena Lietuvoje, šokio užrašymo metodika ir notacijos sistemos, choreografinio folkloro klasifikavimas ir analizė, muzikinio folkloro rinkimo ir folkoro archyvų darbo metodika. Šiomis temomis D.Urbanavičienė paskelbė per 50 mokslo straipsnių tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose, dvi monografijas, pateikė per 70 pranešimų konferencijose užsienyje ir Lietuvoje, skaitė paskaitas mokytojams bei kultūros darbuotojams ir plačiai visuomenei.
D.Urbanavičienė yra viena iš pagrindinių Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos steigimo iniciatorių, o 2014 m. buvo išrinkta šios sąjungos pirmininko pavaduotoja. D.Urbanavičienės iniciatyva Lietuvos etninės kultūros draugija Vilniuje nuolat rengia Tradicinių šokių klubo renginius, kuriuose derinami šokių mokymas su socialinės tradicinių šokių funkcijos populiarinimu bei kasmetines tarptautines tradicinių šokių vasaros stovyklas. Nuo 2013 m. stovyklose įgyvendinama D.Urbanavičienės idėja pažinti atskirų Lietuvos etnografinių regionų choreografinio folkloro ypatumus. 2015-aisiais ji atsispindi ir klube įgyvendinant D.Urbanavičienės vadovaujamą projektą “Etnografinių regionų choreografinio folkloro sklaida Vilniaus tradicinių šokių klubo veikloje”.
D.Urbanavičienė nuo 2000 m. yra Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo narė.
Labai džiaugiamės ir sveikiname . Dalia jau anksčiau turėjo būti apdovanota šia garbinga premija. Ji gyvena etninėje kultūroje, jos darbas, jos visuomeninė veikla, laisvalaikis, pomėgiai yra senojoje lietuvių kultūroje . Mane stebina Dalios atkaklumas, jos darbštumas, ji pilna idėjų, jas realizuoja įvairiais būdais. Daug idėjų realizavo būdama Etninės kultūros globos tarybos pirmininke. Retas kuris taip geba sudėti etninei kultūrai svarbias idėjas į įstatymus ar kitus dokumentus. Ji puikiai pati juos rašo, ji sugeba padrikas draugų mintis sudėti į raštą, į dokumentą ar straipsnį. Gebėjimai padėjo parašyti dvi knygas, jau rengiama trečioji apie regionines choreografinio folkloro ypatybes, parengė ir perskaitė daugybę mokslinių straipsnių, skaito paskaitas, aktyviai dalyvauja konferencijose.
Lietuvių etninės kultūros draugijos nariai džiaugiamės, kad Dalia jau 16-liktus metus yra Draugijos pirmininkė. Ji palaiko mūsų iniciatyvas, pati sukūrė ir vadovauja Tradicinių šokių klubui. Tūkstančiai jaunų žmonių išmoko ir šoka savus, lietuviškus šokius, taip pat latviškus, estiškus, baltarusiškus, ukrainietiškus… Gera matyti, kaip Rasos šventėje Verkių parke, kurią rengia Draugija, šimtai, o gal tūkstančiai blaivių žmonių suka ratelius aplink Kupolę, šoka prie laužo, dainuoja… Tai pasiekta darbščių, etninei kultūrai pašventusių savo gyvenimą žmonių dėka, folkloro ansamblių indėliu. Šiems žmonėms niekas nemoka atlyginimų, jie viską daro iš širdies brangindami protėvių palikimą. Dalia yra tarp jų.
Smagu ir prasminga pasidžiaugti tuo, ką turėjome. Tai ką turėjome, rodos, tebeturime.
Šiandien labiausiai norisi kreiptis į Jus vartojant giminystės, gentystės terminus, ir neatsitiktinai. Buvote viena iš pagrindinių Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos steigimo iniciatorių: šios sąjungos, jungiančios įvairius etnokultūrinio ugdymo puoselėtojus, steigiamasis suvažiavimas įvyko 2014 m. birželio 28 d., kur lengva Jūsų ranka ir padėjo gimti kūdikiui, vardu LEKUS. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų šeima auga ir plečiasi kaip ant mielių: per pusantrų metų jau turime virš 130 narių. Taigi kūdikis gyvuoja ir auga.
Jono Basanavičiaus premija skiriama už reikšmingus lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat už kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Dalios veikla, ko gero, apima visas šias sritis, bet dabar noriu pabrėžti etnokultūros ugdytojams reikšmingus Dalios darbus. Apie tai, kad Dalia supranta etnokultūros ugdytojų poreikius, problemas ir imasi aktyvių veiksmų, iškalbingai liudija šie faktai:
1. 2011-2012 m. vadovaujant Daliai LEKD parengė etnokultūrinio ugdymo metodines priemones, skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui: Etninės kultūros ugdymo rekomendacijas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams;
2. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas;
3. 2012 m. Dalia parengė Etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo internetinius katalogus, kurie sudaryti pagal minėtų etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų atskiras temines sritis;
4. Daliai aktyviai dalyvaujant UPC parengtas Etninės kultūros olimpiados projektas.
Neabejoju, kad Dalia turi ir daugybę kitų sumanymų, kaip tikslingai ugdyti jauno žmogaus savos etninės tapatybės suvokimą.
Taigi, brangi Krikštamote, dėkoju visų LEKUS narių vardu už širdžių giminystę ir, žinoma, už visas iniciatyvas, prasmingus darbus, kuriuos sieja vienas bendras tikslas-siekti nuoseklaus etnokultūrinio ugdymo visose pakopose, visuose ugdymo lygmenyse. Linkiu kūrybinės sėkmės!