Lietuvių apsisprendimą, kur valgyti mieste, lemia maitinimo įstaigų siūlomo maisto skonis, o mažiausią įtaką turi draugų rekomendacijos ir aplinka, rodo picerijų tinklo „Čili pica“ tyrimas. Jis parodė, kad 6 iš 10 gyventojų (60 proc.) pirmiausia ieško skanaus maisto. Maisto skonis gyventojams yra svarbesnis nei kaina.
Gyventojų apklausa parodė, kad skanių patiekalų dažniau ieško moterys nei vyrai, vidutines ir didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai.
Patiekalų kaina pietauti ar vakarieniauti ne namuose ketinantiems gyventojams taip pat svarbi. Kiek kainuos maistas viename ar kitame restorane lygina ir įvertina kas antras restoranų, picerijų ar kavinių svečias (53 proc.) Pagal patiekalų kainas vietą pavalgyti dažniau renkasi vyrai, vyresnio amžiaus mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys miestų ir miestelių gyventojai.
Kas trečias lietuvis (34 proc.) viešojo maitinimosi įstaigose ieško ir maisto įvairovės, kuri dažniau svarbi jauniems, karjerą pradedantiems ir didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Dažnai kalbama apie aptarnavimo kokybės svarbą pritraukiant svečius, tačiau tyrimas parodė, kad aptarnavimo kokybė renkantis, kur valgyti, svarbi tik kas ketvirtam gyventojui (25 proc.). Aptarnavimo kokybė svarbesnė jaunoms, vidutines ir didesnes pajamas gaunančioms moterims. O į restorano vietą mieste, rinkdamiesi, kur valgyti, atsižvelgia mažiau nei ketvirtadalis gyventojų (23 proc.), dažniau jauni vyrai, studentai.
Mažiau nei penktadalis gyventojų (18 proc.) kreipia dėmesį į tai, kaip patiekiamas maistas. Estetiškas maisto patiekimas svarbesnis moterims, tačiau vyrai dažniau nei moterys kliaujasi draugų rekomendacijomis. Apskritai gyventojai, rinkdamiesi restoraną, piceriją ar kavinę, draugais nepasikliauja. Tik 15 proc. respondentų nurodė, kad kitų žmonių rekomendacijos turi įtakos jų sprendimui. O maitinimo įstaigos interjeras apsispręsti, ar valgyti joje, padeda vienam iš dešimties gyventojų (9 proc.)
“Konkurencija viešojo maitinimo sektoriuje yra labai didelė ir ji nuolat auga, nes rinkoje atsiranda nauji žaidėjai. Kaip seniai veikiantiems restoranams, picerijų tinklams atlaikyti naujų rinkos žaidėjų spaudimą, o naujiems žaidėjams išsilaikyti šioje konkurencinėje aplinkoje? Sėkmingos veiklos paslaptį atskleidė mūsų tyrimas – tai kompleksiškumas.
Konkurencija viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje nuosekliai auga. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. šalyje šiame sektoriuje veikė 2 980 ūkio subjektai, 2014 m. – 3 054, o 2015 m. pradžioje – 3 336.
Gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko š. m. rugpjūtį. Apklausta 1013 gyventojų.
Tai suprantama, nes mokėti tenka vyrams…