Pirmadienis, 16 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti

Ona Aleknavičienė, www.respublika.lt, www.alkas.lt
2015-09-20 10:30:56
9
Habil. dr. Ona Aleknavičienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Habil. dr. Ona Aleknavičienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

ona-aleknaviciene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr
Habil. dr. Ona Aleknavičienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vertindami kalbos ir visuomenės santykius, kalbininkai žiūri trimis kryptimis: į istoriją, dabartį ir ateitį. Kai į dabarties duris ima belstis naujovė, jie turi žiūrėti, kokį poveikį tai turės kalbai ir jos vartotojams. Šiuokart prie durų stovi įstatymas dėl asmenvardžių – vardų ir pavardžių – rašymo Lietuvos piliečių asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse. Kad būtų galima apsispręsti, vertėtų modeliuoti galimus ateities variantus ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų…

1. Dabar lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos kalba, įteisinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (14 straipsnis).Konstitucinis valstybinės kalbos statusas įpareigoja visus dokumentus rašyti valstybine kalba. Asmens vardo ir pavardės rašymą Lietuvos piliečio asmens dokumentuose valstybine kalba reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Konstitucinis Teismas 2014-02-27 byloje Nr.14/98 patvirtino pagrindinį principą – asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą.

Jei būtų priimtas Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtas „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas (XIIP-1653(2))“, dalis Lietuvos piliečių asmenvardžių asmens dokumentuose būtų rašomi nevalstybine kalba, todėl būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas. Lietuvių kalba būtų stumiama iš itin svarbios viešojo gyvenimo srities – piliečių ir valstybės nuolatinių teisinių ryšių fiksavimo.

2. Dabar valstybinė kalba yra visus Lietuvos piliečius vienijanti bendra kalba. Valstybės lėšomis jos mokoma mokyklose arba mokomasi savarankiškai siekiant gauti pilietybę. Valstybinę kalbą bent minimaliai moka visi Lietuvos piliečiai, todėl parašyti asmenvardį pagal tarimą ir jį perskaityti gali visi. Tereikia mokėti lietuvių abėcėlę ir rašybos taisykles.

Jei būtų priimtas G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymas, piliečių asmenvardžiai būtų rašomi įvairiomis pasaulio kalbomis, todėl juos užrašyti ir perskaityti mokėtų ne visi. Pavyzdžiui, išgirdę Pjer Mopasan, lietuviškai taip ir parašytume, o jei reikėtų rašyti originalo kalba, taisyklingai parašytų tik mokantys prancūziškai – Pierre Maupassant. Nemokėdami vokiškai, taisyklingai neparašytume girdimų žodžių Giunter Šiler, vokiškai jie rašomi Günther Schiller. Nemokėdami lenkiškai, pagal tarimą neparašytume ir Malgožata Žulčinska, lenkiškai rašoma Małgorzata Żółczyńska.

3. Dabar asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose valstybine kalba sudaro vienodas sąlygas lietuviams ir visiems tautinių bendrijų nariams rašyti asmenvardžius tais pačiais lotyniško pagrindo rašmenimis. Jokios piliečių grupės, susidarančios tautiniu pagrindu, dabar neturi privilegijų dėl asmenvardžių rašymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba piliečių teisių nepažeidžia. Vardo ir pavardės rašymas valstybine lietuvių kalba parodo asmens ryšį su Lietuvos valstybe. Vardas ir pavardė nėra asmens nuosavybė – juos vartoja ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė. Vardai ir pavardės nuolat patenka į viešąją erdvę, todėl jų rašyba turi būti pritaikyta daugumos piliečių patogumui.

Jei būtų priimtas G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymas, asmenvardžius originalo kalba turėtų teisę rašyti ne visi piliečiai, o tik lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų atstovai, pavyzdžiui, galėtų rašyti lenkai, vokiečiai, anglai, turkai, bet negalėtų rusai, žydai, gruzinai, totoriai ir kiti, nes jų kalbos abėcėlė sudaryta ne pagal lotynų. Įstatymas diskriminuotų daugybę Lietuvos tautinių bendrijų narių ir pažeistų tautinių bendrijų lygiateisiškumo principą. Vardo ir pavardės rašymas kitomis kalbomis rodytų Lietuvos piliečio ryšį ne su Lietuva, o su kitomis valstybėmis. Asmenvardžių rašymas įvairiomis kalbomis būtų nepatogus daugumai piliečių.

4. Dabar lietuvių abėcėlę sudaro 32 raidės. Ji paskelbta 1901 metais J.Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“, kartu pateiktos ir rašybos taisyklės. Vieną garsą atitinka viena raidė, išskyrus tik dviraidžius dz, dž, ch ir minkštumo ženklą i. Asmenvardžiai yra kalbos dalis, todėl rašomi pagal bendrąsias rašybos taisykles, kaip ir kiti tikriniai daiktavardžiai pradedami didžiąja raide.

Jei būtų priimtas G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymas, piliečių asmenvardžiams rašyti įvairiomis kalbomis reikėtų apie 150 rašmenų, dauguma jų būtų su diakritiniais ženklais. Atsižvelgiant į dabartinius migrantų iš Afrikos srautus, rašmenų galėtų rastis dar ir daugiau. Į rašytinę lietuvių kalbą ateitų apie 120 invazinių rašmenų, kuriuos reikėtų rašyti pagal tų kalbų rašybos taisykles. Tai ne trijų raidžių w, q, x klausimas, kaip kartais mėginama aiškinti! Vienas garsas būtų perteikiamas keliais rašmenimis, jie konkuruotų tarpusavyje ir keltų painiavą. Pavyzdžiui, garsas ž būtų perteikiamas vienu lietuvišku ž ir 3 lenkiškais: ż, ź ir rz. O kur dar ž variantai iš kitų kalbų? Lietuvių ą, ę tariame kaip ilgąsias a, e, tuo tarpu lenkų ą, ę – kaip om, on, em, en. Akivaizdu, kad, norint taisyklingai parašyti lenkų pavardes Dębiński, Mączyński, Śliżewski, Żelaźnik, Żółtkiewicz, Żółczyński, Żrąbkowski, Wróblewski, Wróbliński, reikia mokėti lenkų rašybos taisykles.

Į Lietuvos asmenvardžių sistemą įsilietų palyginti daug vardų ir pavardžių su kitų kalbų rašmenimis bei rašybos principais. Tokio masto invazija destabilizuotų lietuvių rašybos sistemą, pažeistų lietuvių kalbos savitumą ir jos vartojimo tradicijas.

5. Dabar oficialus įrašas asmens dokumentuose yra tik vienas, nes vardas ir pavardė yra asmens tapatybės atpažinimo ženklas. Netinkamai parašyta bent viena raidė neleidžia atpažinti asmens.

Jei būtų priimtas G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymas, bet asmenvardžių nepavyktų parašyti taisyklingai, asmenys nebūtų identifikuojami informacinėse sistemose – bankuose, poliklinikose, turto registruose ir kitose gyventojus aptarnaujančiose įstaigose. Tai sukeltų chaosą, nes įvesti į valstybės informacinę sistemą tokį didelį kiekį (apie 120) nelietuviškų rašmenų būtų sudėtinga – ir dėl techninių dalykų, ir dėl personalo parengimo. To padaryti, beje, nepavyko ir Lenkijoje. Informacinėse sistemose ir ypač spaudoje atsirastų daug iškraipytų formų, nes būtų rašoma supaprastintai – raidėmis be diakritinių ženklų. Keli asmenvardžio variantai sudarytų nepatogumų pačiam asmeniui, be to, keltų nepasitenkinimą ir valstybės institucijomis.

6. Dabar yra numatyta išimčių kitų valstybių pilietybę turėjusiems piliečiams ir užsieniečiams. Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ numato vieną pagrindinio principo išimtį, kaip rašyti kitų valstybių pilietybę turėjusių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos įstatymų (3 punktas): „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“ Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr.1R-160, 8 punktas leidžia registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, jų vardus ir pavardes rašyti juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo. Tačiau pagal šias taisykles registruojant Lietuvos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos piliečio vardas ir pavardė turi būti rašoma lietuvių kalba.

Jei net ir nebūtų priimtas G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymas, išimtis ir toliau galėtų būti daroma užsieniečiams, priimantiems Lietuvos pilietybę. Išimtis galėtų būti daroma dar ir su kitų valstybių piliečiais santuoką sudarantiems asmenims bei tokių šeimų vaikams, tik šiuo atveju reikėtų pakoreguoti minėtų Civilinės metrikacijos taisyklių 8 punktą ir leisti Lietuvos piliečiams, sudariusiems santuoką su užsieniečiais, rašyti pavardę taip, kaip parašyta sutuoktinio dokumente. Kad nebūtų neigiamo poveikio lietuvių kalbos sistemai, išimčių neturėtų būti daug.

Apžvelgus pagrindinius dabarties ir galimus ateities modelius, reikia kelti klausimą, ar būtų galima Lietuvos piliečių dokumentuose nelietuviškus vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių abėcėlės raidėmis, bet kitais lotyniško pagrindo rašmenis taip, kad tai derėtų su lietuvių kalbos tradicija, nepažeistų lietuvių kalbos sistemos ir lietuvių kalbos savitumo? Atsižvelgti į šiuos principus prieš priimant sprendimą įpareigojo Konstitucinis Teismas.

Išvada viena: daugybė invazinių rašmenų ir įvairių kalbų rašybos principų susidūrimas keltų grėsmę lietuvių rašybos sistemai ir lietuvių kalbos savitumui. Jei įstatymas būtų priimtas, tai reikštų, kad ne tik nepaisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę kalbą, bet neatsižvelgiama ir į lietuvių kalbos tradiciją, pavojų bendrinei kalbai bei nepatogumą Lietuvos gyventojų daugumai.

Lietuva demokratinė, bet ne anarchinė valstybė. Valstybinė kalba negali būti išstumiama iš jokios viešojo gyvenimo srities. Visuomenė turi teisę neleisti, kad lietuvių kalbos vietą užimtų kitų valstybių valstybinės kalbos.

Autorė yra kalbininkė, habilituota daktarė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja

respublikos-logo

Pasirašykime už Lietuvos valstybinę kalbą:
>>> parašų lape >>>>>>
>>> arba Internete >>>>

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  2. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  3. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  4. O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose
  5. V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą
  6. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  7. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  8. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  9. Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
  10. Pusantro šimto žymių visuomenės veikėjų reiškia paramą talkai už valstybinės kalbos apsaugą
  11. Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
  12. Seime bus minimas Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis (tiesioginė transliacija)
  13. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  14. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  15. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. XWQ says:
    10 metų ago

    Pamėginkite tai paaiškinti kirkiliniams!

    Atsakyti
  2. Valia says:
    10 metų ago

    Ačiū Gerbiamai kalbininkei. Gaila, kad Kirkilas ir Šiaulienė neturi atsakomybės prieš lietuvių tautą. Jie tarnauja kitai valstybei.

    Atsakyti
    • XWQ says:
      10 metų ago

      Kadangi Kirkilo žmonos vardas yra Liudmila, o Šiaulienės mergautinė pavardė – Anajeva, manau, kad jiems turėtų būti sunku jausti atsakomybę prieš lietuvių tautą… Jie, ko gero, jaučia atsakomybę prieš kitą tautą… Na, čia tik mano asmeninė nuomonė…

      Atsakyti
  3. Rimas says:
    10 metų ago

    Teisingas straipsnis. Kas leido pusiau lietuviams darkyti lietuvių kalbą.

    Atsakyti
  4. Getia says:
    10 metų ago

    Jei Kirkilas ir Šiaulienė neturi atsakomybės prieš lietuvių tautą, Lietuvos Konstituciją ir valstybinės kalbos įstatymą, tai jie pažeidžia priesaiką, Konstituciją ir įstatymus. O tokiais turi domėtis Valstybės Saugumo departamentas, o kadangi Konstuitucijos aukščiausias saugotojas yra Prezidentė, tai ji turėtų pareikaluti iš Kirkilo komandos atstatydinimo ir baudžiamosios atsakomybės.

    Atsakyti
  5. Vilna says:
    10 metų ago

    Akivaizdu, kad teisėjas Seikalis, teismo nutartimi įpareigojęs Civilinės metrikacijos skyrių išduoti Lietuvos pilietei santuokos liudijimą rašant jos pavardę pagal vyro ne Lietuvos piliečio pavardę su raide ‘w’, sąmoningai pažeidė Civilinės metrikacijos taisyklių 8 punktą. Tad dėl to Kalbos komisija privalo kreiptis į Teisėjų garbės teismą dėl drausminės bylos jam iškėlimo. Taip pat Kalbos komisija dėl minėtos teisinės nuostatos pažeidimo turi teisę kreiptis į nutartį priėmusį teismą dėl proceso atnaujinimo toje byloje. Taigi reikia kautis, kad valstybinė kalba nebūtų išstumiama.

    Atsakyti
  6. Šiaip says:
    10 metų ago

    Šiaip mokslininkei nederėtų rašinėti tokių plėnių. O gal ten visi institute tokie mokslininkai?!

    Atsakyti
  7. Žemyna says:
    10 metų ago

    Teisėjo sprendimas gana keistas, nes Europos raštvedyba stovi ant Bismarko kanceliarijos įvestų labai tvarkingų, logiškų ir toliaregiškų pamatų. Būtent jais paremta ir mūsų raštvedyba, ir ji nesiskiria nuo kitų šalių raštvedybos.
    Nesuvokiama, kad net Seimo teisininkas negebėjo išaiškinti savo dukrai, kaip reikia daryti, kad neturėtum problemų Lietuvoje su savo kitokia pavarde. Santuokos liudijimą turi parašyti šalies – kalbos savininkės metrikacijos skyrius. Nes tik jis kompetentingas ją parašyti pagal tos šalies įstatymus bei valstybinės kalbos taisykles! Jie, bent ne mes.
    O mums, kad išduotume pasą su originaliai įrašyta užsienietiška pavarde, reikalingas šaltinis, iš kurio galime taisyklingai kalbos prasme ir nesuklastotai teisės prasme pavardę perrašyti.
    Problemos išsigalvojamos lygioje vietoje.

    Atsakyti
  8. dėl švaros says:
    10 metų ago

    Niekas neprieštarauja, kad yra svarbi kūno ir minčių švara. Ačiū kalbininkams, kurie nuolat primena, kad reikalinga ir švari kalba. Palaikykime juos – padėsime sau

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
Ūkininkų spaudos konferencija
Lietuvoje

Ūkininkai ruošiasi akcijai „NE – mokesčių buldozeriui“

2025 06 16
Lokys
Gamta ir žmogus

Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio

2025 06 16
Remigijus Žemaitaitis
Lietuvoje

R. Žemaitaitis ragina pažaboti elektroninių cigarečių juodąją rinką

2025 06 16
Prezidentas susitiko su Lietuvos garbės konsulais
Lietuvoje

Prezidentas susitikime su Lietuvos garbės konsulais

2025 06 16
LK analitikai
Lietuvoje

Propagandistų akiratyje –Vokietijos brigada ir karinės pratybos

2025 06 16
Šildymas
Lietuvoje

Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas

2025 06 16
Piniginė, pinigai | pixabay.com, Blickpixel nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje grynieji išlieka populiariausias mokėjimo būdas

2025 06 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • +++ apie L. Kojala. Apklausos dėl Haris ir Trampo varžybų gali klaidinti
  • Tomas Jakutis apie L. Kojala. Apklausos dėl Haris ir Trampo varžybų gali klaidinti
  • P.Skutas apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas
  • Ūkininkai ruošiasi akcijai „NE – mokesčių buldozeriui“
  • Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • R. Žemaitaitis ragina pažaboti elektroninių cigarečių juodąją rinką

Kiti Straipsniai

Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos

2025 05 30
Spaudos konferencija Seime

Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 05 29
Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

2025 05 29
PakarklytA

R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti

2025 05 19
Audrius Valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

2025 05 16
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • +++ apie L. Kojala. Apklausos dėl Haris ir Trampo varžybų gali klaidinti
  • Tomas Jakutis apie L. Kojala. Apklausos dėl Haris ir Trampo varžybų gali klaidinti
  • P.Skutas apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis
  • Bartas apie Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

P. Urbšys. Nustokime apgaudinėti kitus ir save

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai