Šių metų liepos 8 d. baigiasi Latvijos Respublikos prezidento Andrio Bėrzinio (Andris Bērziņš) kadencija. Iki to laiko turi būti išrinktas naujas prezidentas. Latvijos prezidentą renka ne visuomenė, o Seimas. Prezidento rinkimo įstatymo 6 straipsnis numato, kad rinkimams skirtąjį posėdį Seimo Prezidiumas sušaukia ne anksčiau kaip prieš 40 dienų ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki esančio prezidento įgaliojimų pabaigos. Rinkimų diena dar nepaskelbta. Šiuo metu vyksta kandidatų paieškos, pokalbiai su jais.
Latvijos Seimas ir Vyriausybė
Latvijos Seimą (Saeima) sudaro 100 deputatų. 2014 m. spalį išrinktasis Seimas nuo ankstesniojo skiriasi, bet ne iš esmės. Rinkimus laimėjęs prorusiškasis „Santarvės centras“ (24 vietos) netrukus atsidūrė opozicijoje, nes greitai buvo suformuota ankstesnė centro dešinioji koalicija iš „Vienybės“ (23 vietos), „Žaliųjų ir valstiečių sąjungos“ (21) ir „Nacionalinio susivienijimo“, arba Latvijos tautininkų (17). Ši koalicija Seime turi 61 balsą. Seimo pirmininke išrinkta tautininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece), premjere – „Vienybės“ atstovė Laimduota (Laimdota) Straujuma. Periferijoje liko ir dvi naujos partijos: „Latvijos regionų susivienijimas“ (8) bei partija „Iš širdies Latvijai“ (7).
Iš 14 ministerijų „Vienybės“ atstovai vadovauja šešioms (užsienio reikalų, vidaus reikalų, finansų, švietimo ir mokslo bei susisiekimo), žalieji gavę 5 (gynybos, ekonomikos, socialinių reikalų, sveikatos ir žemės ūkio), tautininkai – 3 (kultūros, teisingumo ir aplinkosaugos).
Prezidentai
Per visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį Latvija turėjo 4 prezidentus. Iš jų Guntis Ulmanis ir Vaira Vykė-Freiberga (Vaira Vīķe-Freiberga) buvo išrinkti antrajai kadencijai, o Valdis Zatleris (Valdis Zatlers), išsikėlęs antrajai kadencijai, pralaimėjo Seime rinkimus dabartiniam prezidentui Andriui Bėrziniui.
„Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ dabartinį prezidentą siūlė antrajai kadencijai, tačiau A. Bėrzinis atsisakė balotiruotis. Jo atsisakymą politologai vertina kaip protingą, netgi patriotišką žingsnį, nes, pasak jų, esant dabartinei įtemptai geopolitinei situacijai, Latvijai reikia ryžtingesnio ir drąsesnio šalies vadovo. Privačiuose pokalbiuose latviai sako, jog sveikai pavydi Lietuvai prezidentės Dalios Grybauskaitės, o A. Bėrzinio nuolankumas ir netgi tam tikras pataikavimas agresyviai Rusijai juos užgaunąs. A. Bėrzinio populiarumas buvo gerokai šoktelėjęs po Zolitūdės katastrofos, sugriuvus „Maksimos“ parduotuvei. Prezidentas tada neliko nuošalyje ir ėmėsi prižiūrėti katastrofos priežasčių ir kaltininkų išaiškinimą. Apibendrindami A. Bėrzinio prezidentavimą, politikai pabrėžia, kad jis pirmiausia rūpinosi Latvijos reikalais, o ne savo įvaizdžiu, ir jo kadenciją vertina palankiai.
Pretendentai
Politologai teigia, kad A. Bėrziniui atsisakius kandidatuoti, „lošimų stalas liko tuščias“ ir viskas prasideda iš naujo. Į prezidentus buvo kalbinama buvusi prezidentė V. Vykė-Freiberga, bet ji pasakiusi, jog kandidatuoti neplanuojanti. Panašiai atsakęs ir šnekintas dvasininkas Juris Rubenis.
Šiuo metu kandidatai į Latvijos prezidentus yra šie:
Sandra Kalnietė (Sandra Kalniete, g. 1952), europarlamentarė, „Vienybės“ partijos narė, 2002-2004 m. vadovavusi Latvijos užsienio reikalų ministerijai, 1993-1997 m. dirbo Latvijos ambasadore Jungtinėse Tautose, 1997-2000 – Prancūzijoje, 2000-2002 m. – UNESCO. Be gimtosios latvių, laisvai šneka anglų, prancūzų ir rusų kalbomis.
Martinis Bondaras (Mārtiņš Bondars, g. 1971), partijos „Latvijos regionų susivienijimas“ vadovas, tos partijos iškeltas kandidatas į prezidentus. Turi matematiko ir verslininko išsilavinimą, Latvijos universiteto, Leiklendo (JAV) kolegijos ir Kembridžo universiteto auklėtinis. 2000 m. įstojo į tautininkų („Tėvynei ir laisvei / Latvijos nacionalinės nepriklausomybės sąjūdis“) partiją, bet po 2001 m. nesėkmės rinkimuose į savivaldybes išsibraukė iš jos narių. Nuo 2014 m. vadovauja „Latvijos regionų susivienijimui“.
Egilas Levitas (Egils Levits, g. 1955), teisininkas, buvęs „Latvijos tautos fronto“ tarybos narys ir „Piliečių kongreso“ narys, 1990 m. gegužės 4 d. „Latvijos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Deklaracijos“ koncepcijos autorius, Latvijos ambasadorius Vokietijoje ir Šveicarijoje (1992-1993), Austrijoje, Vengrijoje ir Šveicarijoje (1994-1995), Europos žmogaus teisių teismo teisėjas (1995-2004), 2004 m. išrinktas Europos Teisingumo Teismo teisėju. 2007 m. jam buvo pasiūlyta kandidatuoti į prezidentus, bet jis atsisakė, nors turėjo reikiamą Seimo koalicijos paramą. 2013 m., vadovaudamas Konstitucinių teisių komisijai, suformulavo platesnę Latvijos Konstitucijos preambulę, pabrėžiančią, jog Latvija yra ne šalutinis istorijos produktas, bet nuosekliai sukurta valstybė, o latviškasis identitetas turi dvi šaknis: latvių etnokultūrą ir krikščioniškąsias vertybes.
Marcis Auzinis (Mārcis Auziņš, g. 1956), fizikas, Latvijos universiteto rektorius, profesorius (1995). Stažavosi Pekino (1986-1987) ir Ontaio (Kanada, 1988) universitetuose.
Maris Riekstinis (Māris Riekstiņš, g. 1963), teisininkas, diplomatas, Latvijos ambasadorius NATO (nuo 2011 m.), buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras (2007-2010), Latvijos ambasadorius JAV (2004-2007) ir Meksikoje (2006-2007). Vadovavo Latvijos delegacijai derybose dėl jūros sienos su Estija (sutartis pasirašyta 1997 m. ir ratifikuota) ir Lietuva (sutartis pasirašyta 1999 m., bet dar neratifikuota). 2006 m. tapo „Tautos partijos“ nariu. 2007 m. ši partija kėlė jį kandidatu į prezidentus, 2009 m. – į ES komisarus. Tiesa, pats M. Riekstinis atsisako svarstyti „teorinę galimybę“ dalyvauti rinkimuose, nes jį, kaip kandidatą, paminėjusi „Santarvė“ su juo pačiu nėra kalbėjusi.
Savo kandidatus į prezidentus iki balandžio 17 d. elektroninėje erdvėje skatinama siūlyti ir visuomenė. Nuo balandžio 20 d. iki pat rinkimų dienos vienoje iš interneto svetainių numatytas balsavimas už visuomenės pasiūlytas kandidatūras, kad būtų sužinota apytikrė visuomenės nuomonė.
Prognozės
Latvijos Seimo valdančioji koalicija stengiasi subendrinti nuomones ir išsirinkti vieną remtiną kandidatą. Kuluaruose buvo kalbama apie Egilo Levito kandidatūros palaikymą. Bet, pasak politologų, niekas nenustebtų, jei prezidentu taptų bet kuris iš minėtųjų kandidatų ar net koks nors naujas iki šiol nesireklamavęs asmuo.
Straipsnis skelbtas dienraštyje „Respublika“
Tad kas gi taps Latvijos Prezidentu?
Tarybiniais laikais straipsnius „Ar yra gyvybė Marse?“ pradėdavau skaityti nuo galo. Visi straipsniai ta tema baigdavosi sakiniu: „Taigi, ar yra gyvybė Marse?“
🙂
Teisinga pastaba. Reikėjo koreguoti antraštę: “Kas galėtų tapti Latvijos prezidentu?”
Turime Baltų vienybės dieną, o tos vienybės… net žinių apie vieni kitus neturime. Prisiminę sutelktą baltų kraštų vienybės karinę galią Saulės mūšyje, išsirinktume bendrą abiejų respublikų prezidentą, paeiliui nuo vieno ir kito krašto, tai ir balsas pasaulyje būtų dvigubas.
Pritariu. Kas ir nuo ko turėtų pradėti?
Reikėtų garsinti XX a. pradžioje tautinio pakilumo metais ypatingai J. Šliūpo puoselėtą bendratautinės latvių-lietuvių vienybės idėją. 1918 m. Stokholme išleido rinkinį „Lietuvių–Latvių Respublika ir Šiaurės tautų sąjunga”. Iškėlė istorinę geopolitinę orientaciją, idėjinę valstybingumo raidos užduotį. Tikėjo, jog bus lietuv-latviška respublika, kaip kad yra Prancūzija, Šveicarija ir kitos tokios valstybės.
Svarbu ir bralių mintys. Anuomet J.Rainis apie žodžius „brolių tauta” rašė, jog latvių ir lietuvių tarpe tai nėra vien diplomatinio etiketo posakis. Mūsų abiejų tautų žmonės yra vieno kraujo. Suvienyta tauta bus vis dėlto nepalyginamai stipresnė nei mes vieni patys. Ir užtvirtino: „Viena tauta mes esam – Tai kraujas mūsų sako, Viena tauta mes būsim – Lai protas mums atsako”.
„…latviai sako, jog sveikai pavydi Lietuvai prezidentės Dalios Grybauskaitės.“ O, kad jie žinotų…
Ką žinotų? O tai, ką tu “žinai”, jie irgi žino. Bet latviai vertina dabartinius darbus, o ne tai, ką tu žinai.
Tai gal paminėkit nors porą rimtų darbų užsienio politikoje, tikrai naudingų ne jos įvaizdžiui, o valstybei. Panašu, kad ne tik aš jų nematau. O ką žinau (be kabučių), tą žino ir mato visi.