Po pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo, kuriame dabartinis prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) nusileido savo varžovui Fransua Olandui (27,08 % – 28,61 %), pasaulio spauda pirmadienį mirga pranešimais, kad antrojo rinkimų rato baigtį gegužės 6-ąją gali nulemti trečioje vietoje likusi tautininkė, „Nacionalinio fronto“ (NP) atstovė, 43 metų teisininkė Marin Le Pen (Marine Le Pen) – jauniausioji NP įkūrėjo Žano Mari Le Peno (Jeano Marie Le Peno) dukra.
Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ rašo, kad N.Sarkozi likimas dabar yra tautininkės M.Le Pen rinkėjų rankose. Anglijos „The Guardian“ M.Le Pen pasirodymą vadina „pribloškiančiu“ ir spėja, kad dabar būtent ji gali suvaidinti lemiamą vaidmenį aiškinantis kas bus Prancūzijos prezidentu.
Belgijos dienraštis „Le Soir“ rašo, kad F.Olandas „jau įžengė viena koja į Eliziejaus rūmus“ ir netgi didesnio N.Sarkozi „pakrypimo į dešinę“ ir M.Le Pen palaikymo jau gali nepakakti, kad N.Sarkozi išsaugotų savo kėdę. Tos pačios nuomonės laikosi ir Danijos dienraštis „Politiken“ primindamas, kad F.Olandą palaiko kraštutinių kairiųjų kandidatas Žanas-Liukas Melanšonas (Jeanas Lucas Melenchonas), po ugningos kampanijos surinkęs virš 11 proc. balsų. Tačiau „Politiken“ sutinka, kad F.Olandui bus sunku įtikinti balsavusius už M.Le Pen palaikyti jį.
Vokietijos spauda tiražuoja nuomonę, kad tvirtas M.Le Pen ir J.L.Melanšono pasirodymas atspindi rinkėjų pyktį ir nusivylimą valdančiųjų politika:
„Prancūzai yra nusivylę padėtimi savo šalyje ir pyksta ant prezidento N.Sarkozi. M.Le Pen yra įgijusi pasitikėjimą Prancūzijos darbininkų klasėje, kuri dabar kenčia. Ji kalba jų kalba, pasisakydama prieš imigrantus ir elitą,“ – rašo „Der Spiegel“.
„The New York Times“ rašo, kad N.Sarkozi negali tikėtis susižerti visų balsų, kurie buvo atiduoti už M.Le Pen per pirmąjį rinkimų turą ir remiasi politikos analitikais, kurie mano, jog apie 20 proc. „Nacionalinį frontą“ palaikiusių rinkėjų gali iš viso nebalsuoti antrąjame rinkimų rate.
JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ pažymi, kad M.Le-Pen „tvirtas pasirodymas“ rodo, kad N.Sarkozi, nors ir stengėsi, tačiau taip ir nesugebėjo patraukti į savo pusę kraštutinės dešinės rinkėjų.
Tuo tarpu „The Washington Post“ pažymi, kad sėkmingas M.Le-Pen ir „Nacionalinio fronto“ partijos parodymas atspindi „nepasitenkinimo dėl vis pastebimesnio musulmonų ir kitų imigrantų dalyvavimo krikščioniškas šaknis turinčioje Prancūzijos kultūroje mastą“.
Prancūzijos tautininkų sėkmė pranoko daugelio lūkesčius. Šiemet „Nacionalinio fronto“ rezultatai (18,05 proc. balsų) net geresni nei 2002 metais, kai su 17 proc. balsų ankstesnis tautininkų lyderis M.Le-Pen tėvas Žanas Mari Le Penas (Jeanas-Marie Le Penas) pateko į antrą turą. Jie taip pat dvigubai geresni už 2007 metais gautus 10 proc. balsų.
„Aš perdaviau lazdelę, ji bėga greičiau nei aš ir kur kas geriau“, – televizijai „France 2“ pareiškė Marin tėvas Ž.M.Le Penas, kuris partijos vairą dukrai perdavė praėjusiais metais.
M.Le-Pen nemažai nuveikė kurdama naują švelnesnį ir modernesnį Prancūzijos tautininkų įvaizdį, kurį nuo „Nacionalinio fronto“ įkūrimo 1972 m. gerokai buvo sujaukęs ūmiais išsišokimais pasižymėjęs jos tėvas.
M.Le-Pen yra buvusi išrinkta į savivaldos bei regioninę valdžią, o 2004 metais ir į Europos Parlamentą.
„Mūšis dėl Prancūzijos tik prasidėjo! Mes išsprogdinome dviejų partijų monopoliją, – vakar sužinojusi balsavimo rezultatus pareiškė M.Le Pen.
M.Le Pen savo rinkiminės kampanijos metu ragino stiprinti „ekonominį patriotizmą“, smerkė globalizaciją bei Prancūzijos „islamizaciją“ (musulmonų Prancuzijoje šiuo metu gyvena per 6 000 000) ir pasisakė už Prancūzijos išėjimą iš euro zonos.
Jeigu, kaip rodo apklausų rezultatai, N.Sarkozi pralaimėtų antrąjį turą gegužės 6 dieną, jis būtų pirmasis nuo 1981 metų Prancūzijos prezidentas, neperrinktas antrai kadencijai.
Paskutinis prezidentas, vadovavęs šaliai tik vieną kadenciją, buvo centro kairiųjų pažiūrų Valeri Žiskaras d’Estenas (Valery Giscard’as d’Estaing).
Prancūzijoje kairieji valdžioje paskutinį kartą buvo 1995 metais, o anksčiau 5-ojoje respublikoje buvo tik vienas kairiųjų pažiūrų prezidentas – socialistas Fransua Miteranas (Francois Mitterrand).
Marin Le Pen (Marine Le Pen) 2012 04 23 d., „The Telegraph“:
Protingiausia, jai neremti nei vieno kandidato. Reikia žiūrėti į ateitį.
Nesutinku su Jusu nuomone, mano galva- Le Pen turetu uz palaikyma (visgi 18 proc. balsu ir kaskart vis didesnis) issireikalauti geru poziciju busimojoje Vyriausybeje- svarbiausios pozicijos butu Uzsienio reikalu, Svietimo, Teisingumo, Darbo, Kulturos, Vidaus (ji apima ir imigracijos klausimus) ir pan. Ji turetu palaikyti Sarkozy, nes sis su “napoleono sindromu” gali daugiau aukoti, noredamas gauti antra kadencija is eiles ir pratest desiniuju valdyma 🙂
Tada, ramiai didinti savo populiaruma, itaka ir jau sekanciuose rinkimuose dalyvauti ir galimai patekti i antraji tura. Tiksliai nezinau kaip yra FRA konstitucijoje del prezidento kadenciju skaiciaus, tad galbut Sarkozy jau net nebegales kandidatuoti.
Kadangi ultra-kairysis pretendentas paeme irgi nemazai balsu (11 proc.), tai ji greiciausiai bandys vilioti socialistai, o Sarkozy neverta detis su raudonaisiais- jie bet kada gali isduoti, parduoti.
Nesutinku visiškai su jūsų nuomone, nes Marine Le Pen neapsimoka atiduoti dalį savo populiarumo, kažkokiam mudakui su “napoleono kompleksais”, o jam, eilinį kartą susimovus atsakomybė kristų ir ant jos. Jai paprasčiausiai neapsimoka pilti vandenį ant Sarkozy malūno. Jai, kaip ne keista, būtų kažkiek naudingiau paremti socialistą, bet žinant jos pažiūras, tai mažai tikėtina. 🙂