Su NATO Generaliniu Sekretoriumi Marku Rute Briuselyje susitikęs Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad 2025 m. vasarą Hagoje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime Lietuva tikisi konkrečių sprendimų, kurie sustiprintų NATO, padidintų paramą Ukrainai ir atgrasytų Rusiją.
„Per pastaruosius trejus metus NATO padarė daug tiek padėdama Ukrainai, tiek stiprindama Aljanso gynybos ir atgrasymo pajėgumus. Tačiau tam, kad Europa būtų saugi, privalome padaryti gerokai daugiau. Todėl NATO viršūnių susitikime Hagoje tikimės konkrečių veiksmų ir įsipareigojimų, kuriuos šiandien aptarėme su Aljanso Generaliniu Sekretoriumi“, – sakė Prezidentas.
Vienas svarbiausių sprendimų, pasak Lietuvos valstybės vadovo, būtų NATO valstybių narių įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu krašto apsaugai Lietuvos skiriamas 3,2 proc. BVP biudžetas kitąmet augs iki 3,5 proc., o ateityje, siekiant iki 2030 m. sukurti Lietuvos diviziją, gali augti ir iki 5 proc. BVP.
„Esame NATO priešakinės linijos valstybė ir žinome, kas yra Rusija ir kaip ją galima sustabdyti. Tačiau tam reikalingas visų sąjungininkų įsitraukimas“, – pabrėžė Prezidentas G. Nausėda.
Antrasis svarbus žingsnis, kurio Lietuva tikisi Hagos viršūnių susitikime, yra ilgalaikė NATO strategija dėl Rusijos. Lietuvos valstybės vadovas akcentavo, kad Kremliaus režimas rengiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarų pasauliu, tad Rusija išliks svarbiausia grėsme Aljansui.
„NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas privalo būti nutrauktas, o vietoj jo turime sukurti efektyvią Rusijos sulaikymo strategiją“, – susitikime su NATO Generaliniu Sekretoriumi M. Rutte sakė Prezidentas.
Pagalbos Ukrainai didinimas yra trečias svarbus klausimas, kurio sprendimo Lietuva tikisi NATO viršūnių susitikime Hagoje.
„Privalome didinti karinę pagalbą prieš Rusijos agresiją kovojančiai valstybei. Tam reikia lėšų. Vašingtono viršūnių susitikime pasiekėme susitarimą dėl 40 mlrd. eurų pagalbos įsipareigojimo. Tačiau šiandien tai yra per mažai, kad pakeistų padėtį fronte. Manome, kad kiekviena NATO valstybė narė šiam tikslui per metus turėtų įsipareigoti skirti bent 0,25 proc. BVP. Lietuva tai daro kasmet nuo karo Ukrainoje pradžios“, – kalbėjo G. Nausėda.
Susitikimo su M. Rute metu Lietuvos valstybės vadovas taip pat aptarė NATO ir ES bendradarbiavimo bei hibridinių grėsmių atrėmimo klausimus. G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva palaiko Lenkijos iniciatyvą pasitelkti NATO sąjungininkų laivyną, kad būtų saugoma kritinė Baltijos jūros dugne esanti infrastruktūra.
Vakarų Balkanų eurointegracija – regiono stabilumo sąlyga
Prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje taip pat dalyvavo Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame daugiausia dėmėsio skirta ES įsitraukimui regione bei bendrai saugumo ir užsienio politikai, taip pat atskirų regiono šalių eurointegracijai aptarti.
Jau tradicija tapę ES ir Vakarų Balkanų šalių susitikimai yra puiki proga įvertinti ES įsipareigojimus ir indėlį į šio regiono ateitį, stabilumą ir ekonominę plėtrą.
Susitikimo metu priimta bendra ES ir Vakarų Balkanų deklaracija dėl saugumo ir stabilumo bei naujos plėtros dinamikos. Dokumente akcentuojama pagarba ES vertybėms ir principams, prisijungimas prie Bendros užsienio ir saugumo politikos, strateginė Vakarų Balkanų šalių orientacija bei laipsniška integracija į ES.
Turbūt, kalbant apie Rusijos grėsmes derėtų turėti omenyje ne atgrasymo dalykus, o pasirengimą įtikinamai smogti jai atgal, kad tokiu atveju tik šlapia vieta liktų tarkim iš Kremliaus. “Atgrasymas”, kalbant su toka Rusija, kokia ji pasauliui pasirodė, ne tas žodis.
Tam, kad iš branduolinės valstybės sostapilio liktų šlapia vieta, reiktų smogti atomu ?
” Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu krašto apsaugai Lietuvos skiriamas 3,2 proc. BVP biudžetas kitąmet augs iki 3,5 proc., o ateityje, siekiant iki 2030 m. sukurti Lietuvos diviziją, gali augti ir iki 5 proc. BVP. ” Kaip tai suprasti ? Juk Rasiją pulsim jau 2026 metais – kam rūpi 2030 metai ? Ar kas tikisi jų sulaukti ?