Sekmadienis, 31 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Prancūzų žurnalistas P.Buatė: Maskva turi tvirtų ryšių Prancūzijoje

www.alkas.lt
2015-03-27 13:54:13
20
PERŽIŪROS
3
Prancūzų žurnalistas P.Buatė: Maskva turi tvirtų ryšių Prancūzijoje

P.Boitet | asmeninė nuotr.

P.Boitet | asmeninė nuotr.
P.Boitet | asmeninė nuotr.

„Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje“, – antradienį, kovo 24 dieną, Kaune pripažino vienas garsiausių prancūzų žurnalistų Patrikas Buatė (Patrick Boitet), rengiantis tarptautinei politikai skirtą TV laidą „Žvilgsnis į planetą“.

Prestižine Alberto Londreso premija apdovanoto žurnalisto laida siekia parodyti pasaulį tokį, koks jis yra – joje atvirai atskleista šokiruojanti, politiškai nekorektiška realybė neretai sukelia audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos, Čečėnijos ir V. Putino Rusijos klausimais. Būtent pastarajai temai daug dėmesio buvo skirta diskusijoje Kaune, kurios metu su Vytauto Didžiojo universiteto studentais bendravo P. Buatė ir Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė Lukas Aubry.

Susitikimo metu studentai galėjo pažiūrėti P. Buatė reportažą, parengtą 2008-aisiais ir pavadintą „Rusija – imperija grįžta?“, kuris šiandien atrodo pranašiškai. Reportažo pabaigoje matomas tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Sakašvilis ir kiti regiono lyderiai – daugumos iš jų šiandien jau nebėra valdžioje, o V. Putinas savo poziciją išlaikė iki šiol. Dalis reportažo parengta Kryme, pakalbinti ten gyvenantys žmonės – laidoje jau tada siekta parodyti, kad dėl Rusijos taikomos rusakalbių gynimo strategijos pasipriešinimas nebuvo įmanomas.

„Keliamos provokacijos, įtampa, o tuomet rusakalbiai kreipiasi į Maskvą prašydami pagalbos. Jau tada darydami reportažą Sevastopolyje aiškiai pamatėme, kad žmonės ten labai kritiški Kijevo atžvilgiu ir palaiko Rusiją“, – paaiškino P. Buatė. „Šiandien kyla klausimas – ar V. Putinas, kuris TSRS žlugimą yra pavadinęs didžiausia XX a. katastrofa ir siekia ją atkurti, nekelia grėsmės mums? Nemanau, kad jo keršto siekis nors kiek sumažėjo“.

Prancūzijos partija – nupirkta Rusijos?

Paskaitos dalyviai svečiui priminė dabar populiarią nuomonę, jog Vakarai nesupranta ir nemato to, kas vyksta Rytuose. P. Buatė teko atsakyti į kritiką dėl prancūzų politikų išreiškiamo palaikymo Rusijai – antai trys Prancūzijos dešiniųjų atstovai Europos Taryboje balsavo prieš Rusijos veiksmų Ukrainoje pasmerkimą.

„Normalu, kad demokratinėje valstybėje žmonės išreiškia skirtingas nuomones. Kita vertus, akivaizdu, kad Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, tačiau, pavyzdžiui, dabar labai svarbi šalies dešiniųjų partija „Nacionalinis frontas“ tikrai turi ryšių Maskvoje – susidūrusi su finansinėmis problemomis, kai negalėjo gauti paskolų, ji gavo jas iš bankų Rusijoje“, – pasakojo žurnalistas.

Nepaisant to, P. Buatė neskuba šios partijos vadinti nupirkta – esą tai pernelyg radikali išvada, net jei ir tikėtina, kad gavęs šias paskolas „Nacionalinis frontas“ bus palankesnis Maskvai. Pasak jo, nemažai daliai šalies dešiniųjų politikų tiesiog imponuoja naratyvas, turintis daug panašumų su Rusijos diskursu – civilizacijos „gynimas“ nuo pažangios visuomenės „pavojų“, homoseksualizmo, islamizacijos ir taip toliau.

Karikatūrų vėl nebespausdintų

Diskusijai palietus tragiškus sausio įvykius, kai buvo įvykdytas išpuolis prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją dėl Mahometo karikatūrų, P. Buatė pabrėžė, kad šiandien didelius iššūkius kelia internetas, pavertęs pasaulį globaliu kaimu.

„Tai, kas sukuriama viename pasaulio krašte, lengvai matoma ir kitame. Matome, kad prancūziškas humoras ne visiems priimtinas, ir dabar turime nuspręsti, ar reikia saugoti savo tradicijas naujųjų technologijų eroje. Beje, vienas iš „Charlie Hebdo“ vadovų pripažįsta, kad jei šiandien reiktų spręsti, ar spausdinti tokias karikatūras, jis vis dėlto to nebedarytų“, – atskleidė P. Buatė.

Žurnalistas tokios pozicijos nepalaiko – žiniasklaida privalo ginti žodžio laisvę. „Laisvė yra nedaloma – jei šiandien įsiklausysime į islamistų reikalavimus, rytoj teks nusileisti kitiems religiniams fanatikams arba norintiems uždrausti kailių nešiojimą ir taip toliau. Jei atiduosime detalę, visa sistema sugrius. Kita vertus, mes čia nelabai ką galime jums aiškinti. Juk paskutiniame „Reporterių be sienos“ spaudos laisvės indekse Lietuva užima 32, o Prancūzija – 39 vietą, taigi ne mums jus mokyti“.

Bažnyčios kritika – nuo Voltero laikų

Papildydamas svečio mintis, Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė L. Aubry paaiškino, kad „Charlie Hebdo“ nėra cinikai, kuriems nėra nieko šventa – leidinio tikslas yra ne sutrypti šventus dalykus ar rodyti nepagarbą, o kritikuoti tai, kas neteisinga pasaulyje.

„Pašiepimo tradicija tęsiasi nuo senovės – dar nuo F. Rablė ir Voltero laikų. Volteras buvo kaip niekad šiuolaikiškas. Jis piktinosi, kad bažnyčia myriop nubaudė protestantą už tai, jog šis vykstant katalikiškai laidotuvių procesijai nenusiėmė skrybėlės. Rašytojas pasmerkė bažnyčią už tokią kardinalią bausmę, sakydamas, kad jis kaip visuomenės intelektualas turi ginti žodžio laisvę“, –  istorijos epizodą prisiminė diplomatas.

P. Buatė teigimu, tiek Prancūzija, tiek Lietuva yra ilgą istoriją turinčios valstybės, išmokusios kritiškai vertinti religiją. „Protestantai žudė žmones Amerikoje, Pietų Afrikos Respublikoje buvo vykdomas apartheidas, žydai palestiniečius laiko antrarūšiais, Birmoje budistai žudo musulmonus – visa tai vyksta Dievo vardu. Todėl nenuostabu, kad atsiranda atsisakančių religijos, mokančių pažvelgti į ją iš šono“.

Apie asmenį

Patrikas Buatė – žymus prancūzų žurnalistas, daugiau kaip trisdešimt metų dirbantis prancūzų televizijoje. Pradėjęs profesinę karjerą kaip žinių reporteris, jis dalyvavo svarbiuose pasaulio politikos įvykiuose: filmavo Nikolajaus Čaušesku nuvertimą Rumunijoje, Čekoslovakijos įvykius prieš Berlyno sienos griuvimą ir kt.

P. Buatė buvo pirmasis prancūzų karo korespondentas, 1991 metais kartu su kolegomis dirbęs Kuveite Persijos įlankos karo metu. Turėdamas didelę profesinę patirtį, žurnalistas dirbo kaip laisvai samdomas korespondentas visuose didžiausiuose Prancūzijos televizijos kanaluose, Vokietijos, Didžiosios Britanijos televizijose: ZDF, „Arte“, „Channel Four“, „France 2“, „France 3“, „TV5Monde“.

2002 m. P. Buatė sukūrė laidą „Žvilgsnis į planetą“ („Un œil sur la planète“), kurią transliavo didžiausias Prancūzijos kanalas „France 2“ ir „TV2 Monde“. Laidų tikslas buvo parodyti tokį pasaulį, koks jis yra, o ne koks turėtų būti. Kartais „Žvilgsnyje į planetą“ atvirai atskleista šokiruojanti politiškai nekorektiška realybė sukeldavo audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos problemos sprendimo, kanapių legalizavimo, Čečėnijos ir Putino Rusijos konflikto klausimais. Daugiau kaip trylika metų žurnalistas vadovauja „Un œil sur la planète“ laidų kūrėjų grupei.

Akivaizdu, kad profesionalūs žurnalisto darbai neliko nepastebėti. Sulaukęs ne vieno palankaus vertinimo už „Žvilgsnį į planetą“, 1996 m. P. Boitet buvo apdovanotas prestižine prancūzų spaudos premija „Albert Londres“ už filmą „Les Seigneurs de Behring“, kuris žiūrovams atskleidė Sibiro čiukčių, jūrų vėplių ir bandinių medžiotojų gyvenimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Kubilius: Lietuva turi raginti Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai
  2. V.Aleknaitė-Abramikienė. Karo nusikaltimų neigimas – nėra žiniasklaidos laisvė
  3. Seime vyko diskusija apie žiniasklaidos laisvę (video)
  4. Kaune bus minimos Romo Kalantos žūties 40-osios metinės
  5. Č. Iškauskas. Nelaimėlis oligarchas ir vargšas Kipras (pirmadienio mintys)
  6. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  7. Lyderystė, tarpkultūrinis dialogas ir žiniasklaida Lietuvos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos ugdymo procese
  8. Penktadienį VDU minės 92-ąją įkūrimo sukaktį
  9. Vytauto Didžiojo universitetas šiandien švenčia 92-ąjį gimtadienį
  10. V.Juozapaitis: Rusijos meno ir kultūros veikėjai peržengė garbės ir padorumo ribas
  11. Prie Prancūzijos ambasados susirinkusieji kitaip sudainavo „Marselietę“ (video)
  12. Užsienio studentai Lietuvoje semsis profesinės patirties, mokysis Lietuvių kalbos
  13. Prie Prancūzijos ambasados – „sidabrinis“ prancūziškas batonas ir sudegintas „Mistralis“ (video)
  14. V. Putinas patarė Vakarams nespausti Rusijos
  15. V. Putino metinė spaudos konferencija (video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Pikc says:
    11 metų ago

    Vienintelis skirtumas tarp islamistų radikalų ir liberastų/raudonųjų radikalų fanatikų yra veiklos metodai, bet ne pasaulėžiūra.

    Atsakyti
  2. Spragtelti. Tiek says:
    11 metų ago

    Maskva visur turi loginę atspirtį. Siūlau užsukti į Yahoo-Group-Telepathy ir iš paskutinės žinutės pasidarys aišku. Juk garbinga rėkti “prieš Hitlerį” ir to pakanka.

    Atsakyti
  3. Tiek... says:
    11 metų ago

    Maskva visur turi loginę atspirtį. Siūlau užsukti į Yahoo-Group-Telepathy ir iš paskutinės žinutės pasidarys aišku. Juk užtenka parėkti “prieš Vokietiją” ir pasiseksi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?
Gamta ir ekologija

Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti

2026 05 31
Būstas
Lietuvoje

Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi

2026 05 31
Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“
Istorija

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Vėjo jėgainės
Lietuvoje

Gyvenantys netoli vėjo elektrinių jau gali kreiptis kompensacijų

2026 05 31
Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
Kultūra

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

2026 05 31
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Neišnaudojus neperleidžiamų mėnesių, vaiko priežiūros išmoka bus mokama trumpiau

2026 05 31
Liepos Žaidimų Pieva
Gamta ir žmogus

Vilniuje atsiras dar viena laisvalaikio erdvė

2026 05 30
Žemės ūkis
Lietuvoje

VDI ragina ūkininkus tinkamai deklaruoti veiklą ir nelaukti patikrinimų

2026 05 30
Žievėgraužis tipografas suaktyvėjo naujuose eglynų plotuose
Gamta ir žmogus

Šalta žiema ir vėsus pavasaris žievėgraužio tipografo neišgąsdino

2026 05 30
Žemės ūkis, laukai
Lietuvoje

Iš valstybinės žemės pardavimų šiemet į gynybos fondą surinkta apie 1,4 mln.

2026 05 30
Didysis apuokas
Gamta ir ekologija

Į gamtą paleisti du didžiųjų apuokų jaunikliai

2026 05 30
Šarūno Mikulskio filmas „Nykstančios rūšys“
Gamta ir ekologija

Dokumentinio filmo „Nykstančios rūšys“ peržiūra ir pokalbis su režisieriumi

2026 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • V V P I ukf 1976 apie R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti
  • Šilti ir lietingi orai gali paskatinti uodų populiacijos augimą
  • Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi
  • Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų

Kiti Straipsniai

Ukrainos ir Švedijos atstovai prie naikintuvų Gripen bei raketos Meteor iliustracija

R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje

2026 05 29
Kastytis Braziulis prie darbo stalo geopolitikos temų aplinkoje

K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas

2026 05 25
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19
Stanislovas Buškevičius, už nugaros homofilai ir homofilės iškreiptais veidais ir su rusiška atributika

S. Buškevičius. Rusija galėtų grįžti į „Eurovizijos“ konkursą

2026 05 18
Daiva Ulbinaitė ir Rimantas Jankūnas Seime

R. Jankūnas. Seime svarstomas cenzūros įstatymų paketas?

2026 05 13
Rimas Armaitis karo taktikos ir dronų naudojimo diskusijos kontekste

R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką

2026 05 12
Užsienio reikalų ministerija

Rusijai – protesto nota dėl grasinimų diplomatinėms atstovybėms Kyjive

2026 05 08
Dronų atakos ir gaisrai Rusijos miestuose su Putino portretu fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija

2026 05 04
Seimas

Seimas pratęsė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas

2026 04 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • V V P I ukf 1976 apie R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Grupė Seimo narių prašo Vyriausybę pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai