Krašto apsaugos ministerija jau turi viziją, kaip vyks jaunuolių šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Siūlymai trečiadienį buvo pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuris paruoš integruotą teisės aktų pakeitimų paketą.
Visų pirma, siūloma šauktiniams kas mėnesį mokėti ne 38 eurus individualioms išlaidoms ir trupinti įvairiomis kompensacijomis, bet skirti 138 eurus per mėnesį ir dar po 100 eurų kaupti išmokai pabaigus tarnybą, bet atsisakyti įvairiausių išmokų už komunalines paslaugas, kuriomis šauktinis išėjęs į tarnybą nesinaudoja bei panašiai.
Antra, svarstoma, kad studijuojantys aukštosiose mokyklose apskritai nepatektų į bendrą sudaromą šauktinių sąrašą. Į sąrašą patektų tik tie, kurie baigę studijas arba jų dar nepradėjo. Tiesa, šiuo klausimu kilo diskusijų, nes konservatorė Rasa Juknevičienė mano, kad studijuojantieji turėtų būti šaukiami, bet galėtų rinktis – eiti į 9 mėnesių tarnybą ir studijas atidėti ar atidėti tarnybą, kol pabaigs studijas.
Trečia, šaukiamųjų sąrašai būtų 6 ir regioniniai. Taip siūloma tam, kad būtų lengviau komisijoms tikrinti potencialius šaukiamuosius.
Ketvirta, siūloma keisti Karo prievolės įstatymą taip, kad karo prievolei būtų šaukiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, tačiau dingtų nuostata apie baigusius aukštąjį mokslą, kurie dabar galėtų būti šaukiami iki 38 metų. Ši riba liktų tik savanoriams: savanoriškai pradinę privalomąją karo tarnybą galėtų atlikti žmonės nuo 18 iki 38 metų, įskaitant ir moteris.
Penkta, ketinama įpareigoti emigravusius Lietuvos piliečius praneši apie buvimo vietą. Išvykusieji iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesius privalėtų informuoti karo prievolę administruojančiai įstaigai, to nepadarius grėstų administracinė atsakomybė.
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai jaunuoliai Lietuvoje bus nepasiekiami, pranešimas apie jų šaukimą bus įteikiamas darbdaviui.
Neketinama kviesti tarnybon už bet kokius tyčinius nusikaltimus teistų asmenų ir atlikusių realią laisvės atėmimo bausmę. Ministerija taip pat nemano, kad reiktų pirmenybę kviečiant į šauktinius teikti bedarbiams.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje savo siūlymus pristačiusi ministerija taip pat mano, kad reikia papildyti ministro įsakymą dėl galimų pradinės privalomos karo tarnybos atidėjimo priežasčių.
Norima, kad tarnybą atidėti būtų galimybė ne tik paties karo prievolininko prašymu, bet ir kariuomenės vado iniciatyva.
Pateiktas siūlymas į įsakymą įrašyti ir tai, kad atidėjimas įmanomas, jeigu šaukiamasis yra ūkininkas. Dėl šio punkto kilo diskusijų: konservatorė R. Juknevičienė manė, kad ūkininkai irgi turėtų ginti valstybę, Remigijus Ačas pažymėjo, kad šiais laikais jaunaisiais ūkininkais tampa net su žemės ūkiu nesusiję asmenys – paprasčiausiai jiems tėvai perrašo žemę norėdami gauti finansinę paramą.
Krašto apsaugos ministras J. Olekas sutiko, kad ūkininkus būtų galima išbraukti: jo nuomone, užtektų, kad tarnybą gali atidėti tie asmenys, kurie pripažįstami esantys vieninteliai šeimos maitintojai. Tačiau klausimas nebuvo išspręstas, jį dar aptars integruotą pakeitimų paketą rengiantys darbo grupės nariai.