Ministrų kabinetas posėdyje pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam Kariuomenės principinės struktūros 2015–2020 metais ir ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektui, sudarančiam galimybę pakviesti karius į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Siūloma kasmet pašaukti nuo 3000 iki 3500 karių.
„Pasikeitus geopolitinei situacijai regione turime papildomai stiprinti ir gynybos pajėgumus. Todėl priimtas sprendimas laikinai atkurti privalomąją karo tarnybą“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Įstatymo pakeitimą siūloma Seime svarstyti skubos tvarka pavasario sesijos metu.
Jei šiam įstatymo projektui pritartų Seimas, devynių mėnesių nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenės Mokomajame pulke vykusius trijų mėnesių bazinius karinius mokymus. Jie bus tęsiami iki šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžios.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, pradėjus šaukimą tikimasi sulaukti jaunuolių, kurie tarnybą atliks savo noru. Ir tik sudarius sąlygas savanoriams, kiti jaunuoliai bus šaukiami privaloma tvarka.
Atlikusiems devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą asmenims numatomos tokios pat lengvatos ir motyvacinės priemonės, kurios iki šiol buvo taikomos bazinių karinių mokymų dalyviams.
Numatytas dalies faktiškai sumokėtos studijų kainos kompensavimas, subsidijos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbdaviams, taip pat gali būti taikomos papildomos lengvatos stojantiems į aukštąsias mokyklas, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ir kt.
Krašto apsaugo ministras taip pat pabrėžė sieksiantis, kad esant finansinėms galimybėms, motyvacinės priemonės ir socialinės garantijos šauktiniams būtų plečiamos, o privalomoji pradinė karo tarnyba taptų patrauklesnė.
Karo prievolės įstatymas numato tris galimus privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdus: atliekant devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą; dalyvaujant dvylikos savaičių baziniuose kariniuose mokymuose; dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
Susiję straipsniai:
- Vyriausybėje sutarta dėl papildomų lėšų krašto apsaugai
- Krašto apsaugos ministerija stiprina pilietinį, tautinį ir patriotinį ugdymą
- Lietuvos ir JAV kariai prieštankiniais ginklais naikino šarvuotą techniką (video)
- Lietuvos kariuomenę pasiekė pirmoji priešlėktuvinės gynybos sistemos GROM siunta
- Lietuva kartu su JAV teiks paramą Ukrainos paramedikams medicinos mokymuose
Na ką, šitoj skylėj greit turėsim dar vieną įstatymą su žodžiu “privaloma”. O tai reiškia tik tai, kad dar keli tūkstančiai šalies gyventojų persikels ten, kur tų privalomų dalykų yra gerokai mažiau.
Gėda tokiai vyriausybei. Šauktinių kariuomenė – visiškas absurdas. Yra viena prievolė – sąžiningai mokėti mokesčius. O su Putlerio režimu Rusijoje kovoti reikia šią šalį visiškai (ir politiška, ir ekonomiškai) izoliuojant.
Mokesčių mokėjimo prievolė yra lygiai tokia pati prievarta, kaip ir privaloma tarnyba armijoje. Gal net dar baisesnė…
Ir jūs dar Lietuvoje? Šūdrai , mynkit greičiau , apsieisim ir be jūsų.
Mokesčių mokėjimas negarantuoja naudos gavimo iš to. Pats pavadinimas daug pasako “mokesčių mokėtojas”. Jis tik moka ir niekas jam neprivalo kažko duoti.
Privalomoji tarnyba būtina ne vien dėl geopolitinės padėties, o dar ir dėl elementarių kovos gebėjimų įgijimo. Išmokę karo meno, bent jau, Lietuvoje sumažės breivikų atsiradimo tikimybė. Ir atsakomybės šiek tiek išmokys.