Europos Sąjungos (ES) šalių aplinkos ministrų, vakar dalyvavusių Aplinkos tarybos posėdyje Briuselyje, priimti svarbūs sprendimai padės gerinti oro kokybę ir apskaityti ES jūrų transporto išmetamą anglies dioksido kiekį.
Ministrai susitarė, kaip bus vykdoma šių išmetimų stebėsena ir kokios ataskaitos turės būti teikiamos. Ataskaitos leis surinkti tikslius duomenis ir ateityje padės mažinti išmetimus. Bus siekiama, kad iki 2050 m. jūrų transporto išmetamo anglies dvideginio kiekis sumažėtų 40 proc., palyginti su 2005-aisiais. Nustatyto reglamento reikalavimai bus taikomi tik didesniems negu 5 tūkst. gigatonų laivams (tokių Lietuvoje yra 21), o žvejybiniams – ne.
Aplinkos taryba pritarė pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos pakeitimams ir siūlomoms priemonėms dėl lengvų plastikinių pirkinių maišelių, kuriomis siekiama mažinti šių maišelių naudojimą, jų poveikį aplinkai ir ypač paviršinių vandens telkinių ekosistemoms.
Svarstant direktyvą dėl vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, daugiausia dėmesio skirta įrenginių, kurių galingumas nuo 1 iki 50 megavatų, išmetamų teršalų ribinėms vertėms ir jų taikymo terminams nustatyti. Svarstyti jų apskaitos ir kontrolės reikalavimai.
Lietuvoje tokio dydžio įrenginių veikla jau reguliuojama. Todėl aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, iš esmės pritaręs direktyvos tikslams, pažymėjo, kad siūlomos priemonės turi būti realios, nesukelti neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių ir nedaryti neigiamo poveikio klimato kaitai, energijos šaltinių diversifikavimui ir energetinės nepriklausomybės tikslams. „Lietuvai labai svarbu, kad būtų užtikrinamas pereinamasis laikotarpis veikiantiems įrenginiams. Nustatomos ribinės vertės turi būti technologiškai pagrįstos, reikia išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp skirtingų kuro rūšių ir neskatinti naudoti iškastinį kurą“, – sakė Kęstutis Trečiokas.
Nors ES valstybių pozicijos dėl ambicijų lygio nebuvo vieningos, Aplinkos taryboje buvo rastas kompromisas ir patvirtintas bendras požiūris.
Ministrai sutarė dėl Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo paketo. ES ir valstybėms narėms ratifikavus šį pakeitimą iki 2015 m. trečio ketvirčio, kitoms šalims būtų parodytas tinkamas ES pasirengimas 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijai, kurioje bus siekiama sutarti dėl pasaulinio klimato kaitos susitarimo.
Atsižvelgus į gruodžio 16 d. patvirtintą Europos Komisijos darbo programą 2015 m., į Aplinkos tarybos darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl atliekų direktyvos ateities. Kęstučio Trečioko žodžiais, Lietuva teigiamai vertina siekį mažinti kliūtis, atsirandančias kuriant žiedinę ekonomiką, ir siekį mažinti atliekų susidarymą. „Manome, kad jau pasiūlyti atliekų direktyvos tikslai yra labai ambicingi ir sunkiai pasiekiami, todėl vakarykštis Europos Komisijos sprendimas pateikti dar ambicingesnį pasiūlymą iki 2015 metų pabaigos, atšaukiant direktyvą, ir mums nepriimtinas“, – sakė ministras.
Jis taip pat pastebėjo, kad Aplinkos taryboje jau vyksta aktyvios diskusijos, turinčios pateikti konstruktyvių pasiūlymų. Todėl tolesnėse derybose Europos Komisija, ES valstybės narės ir Europos Parlamentas turi galimybę susitarti dėl realių ir priimtinų tikslų ir jų įgyvendinimo terminų. Lietuvos nuomone, būtina toliau dirbti pasiūlytos direktyvos pagrindu. Tai suteiktų teisinį tikrumą valstybėms narėms ir jų pramonei dėl tolesnių ilgalaikių atliekų tvarkymo tikslų.
