Šį savaitgalį pasibaigė Lietuvos šokio informacijos centro ir Lietuvos Respublikos kultūros atašato Vokietijoje organizuojamas šiuolaikinio šokio festivalis „Litauen tanzt contemporary“ (liet. Lietuva šoka šiuolaikinį), Vokietijos sostinėje vykęs jau trečius metus.
Festivalį uždarė sausakimšą žiūrovų salę pritraukęs Agnės Ramanauskaitės, Manto Stabačinsko ir Pauliaus Tamolės šokio spektaklis „Contemporary?“. (Savi)ironiškas spektaklis apie tai, kaip kuriamas šiuolaikinio šokio spektaklis, kodėl vienos taisyklės veikia, o kitos ne, sužavėjo ir išlepusią Berlyno šokio publiką. Vokiečių šokio kritikė Sandra Luzina asmeniškai dėkojo kūrėjams ir organizatoriams ir džiaugėsi neeiline galimybe, iš arčiau pažinti Lietuvos šokį.
Pagrindinėje festivalio programoje šokio centre Dock 11 be jau minėto „Contemporary?“ viešėjo Marius Pinigis ir Mantas Stabačinskas su spektakliu „ID: D&G“, Loreta Juodkaitė, pristačiusi šiais metais sukurtą spektaklį „Atmintis“ ir Andrius Katinas, atvežęs Suomijoje sukurtą solo darbą „WORK“.
„Labai džiaugiamės šių metų festivalio sėkme, nes ji lyginant su praeitais metais iš tiesų ūgtelėjo. Spektakliai buvo rodomi Berlyno šokio bendruomenei gerai žinomame centre Dock 11, o tai įtakojo ir gerą festivalio matomumą,“ – sakė festivalio meno vadovė Ingrida Gerbutavičiūtė. „Gruodį Berlynas šurmuliuoja kalėdiniuose turguose, todėl publiką pritraukti į teatrus ypatingai sunku,“ – aiškino viešųjų ryšių agentūros k3 berlin direktorė Heikė Diehm – „visgi susidomėjimas festivaliu buvo iš tiesų nemažas, nes gyvai pamatyti Lietuvos šokį atėjo ir Vokietijos festivalių direktoriai, Vokietijos šokio kongreso atstovai bei šokio kritikai.“
Spektaklių įvairovė buvo pasirinkta neatsitiktinai. Spektaklyje „ID:D&G“ M. Pinigis ir M. Stabačinskas vokiečiams pasakojo apie mūsų herojus Darių ir Girėną, „Atmintyje“ L. Juodkaitė skatino prisiminti, kas mes esame iš tikrųjų, o A. Katinas spektaklyje „WORK“ lygino meno ir tinginystės sąvoką Rytuose ir Vakaruose. „Nors Vokietijoje festivaliai dažnai turi savo koncepciją ar net aiškią temą, trečią kartą Berlyne rengiamo festivalio „Litauen tanzt contemporary“ mintis buvo pristatyti kuo platesnę Lietuvos šiuolaikinio šokio paletę, t.y., tuos spektaklius ir tas idėjas, kurios dabar yra aktualios Lietuvos menininkams, – pasakojo I. Gerbutavičiūtė. Lietuvių pasirodymus teigiamai įvertino šokio centro Dock 11 viena meno vadovių Kirsten Seelig Miler, sakydama, jog būti nustebintai savo pačios „namuose“ (taip ji įvardino šokio centrą Dock 11 – LŠIC past.) yra labai maloni staigmena.
Šiųmetis festivalis prasidėjo lapkritį – Valstybiniame vaikų ir jaunimo teatre Parkaue rodytas Artūro Šimonio ir Agnijos Šeiko šokio spektaklis vaikams „Baltoji lopšinė“ taip pat susilaukė nemažo Berlyno mažųjų žiūrovų ir jų tėvelių dėmesio. „Festivalis pamažu formuoja savo atpažįstamą veidą, – džiagėsi festivalio bendroji organizatorė kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielė Žaidytė, – „o tai Vokietijos sostinėje, kurioje darbo dieną vyksta daugiau nei 2500 kultūrinių renginių, yra didžiulis pasiekimas.“
