Šiemet Lietuvoje dėl mažo kritulių kiekio nuolat žemėjo vandens lygis. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gruntinio vandens lygio žemėjimas, prasidėjęs birželio-liepos mėnesiais, kol kas dar tęsiasi.
Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, pagrindinė priežastis – meteorologinės sąlygos. Rugsėjis buvo šiltas ir gana sausas, krituliai didesnėje šalies dalyje sudarė tik 20-50 proc. standartinės klimato normos. Vakarų ir Pietų Lietuvoje gruntinio vandens lygis nukrito 0,2-1,37 m žemiau vidutinio daugiamečio, o Vėžaičiuose, Papilėje ir Kybartuose – dar žemiau. Tik Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje (Biržai, Panevėžys, Dotnuva, Ukmergė) jis 0,1-0,5 m aukštesnis už vidutinį daugiametį.
Stebėjimai rodo, kad gruntinio vanduo lygis žemėjo ir spalį. Ar jis pradės kilti, kaip įprasta, lapkritį–gruodį ir šuliniai prisipildys vandens, priklausys nuo orų. Tačiau koks bus lygis konkrečioje vietovėje, priklauso ne tik nuo meteorologinių, bet ir nuo geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų kaitą reaguoja negiliai – iki 5 metrų – slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus.
LGT stebi požeminio vandens pokyčius. Gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais davikliais dvidešimtyje postų, įrengtų visoje Lietuvoje. Iš jų duomenys operatyviai perduodami telemetrine sistema.
