Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog klimato kaita daro vis didesnį poveikį žmonių sveikatai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojami klimato kaitos pokyčiai ir jų padariniai.Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovermental Panel on Climate Change) penktosios sveikatos vertinimo ataskaitos 2013 metų duomenimis, manoma, kad, jei nebus imtasi jokių veiksmų, vidutinė pasaulinė temperatūra per ateinančius dešimtmečius kils, o tai turės įtakos žmonių sveikatai dėl klimato kaitos sukeliamų grėsmių: potvynių, sausros, stipraus lietaus, karščio bangų, miškų gaisrų ir kt. Klimato kaita nėra vien ekonominė ar aplinkosaugos problema, tai taip pat didelis iššūkis sveikatos apsaugos sistemoms. Taigi, laiku ir nuolat besidomint esama situacija, atliekant jos analizę, atitinkamai būtų galima planuoti situacijos valdymą, prevencinių strategijų rengimą, rekomendacijų teikimą visuomenei bei koreguoti veiksnius (tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su žmogaus veikla), turinčius įtakos klimato kaitos procesui.Lietuvoje apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai informaciją renka, analizuoja ir teikia visuomenei Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kasmet iki birželio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia apibendrintą praėjusiųjų metų ataskaitą apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai, taikytas prevencines priemones, tarp jų visuomenės informavimą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuri yra atsakinga už nepertraukiamų ir kokybiškų meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų užtikrinimą, meteorologinių ir hidrologinių prognozių bei perspėjimų apie pavojingus, stichinius, katastrofinius meteorologinius ir hidrologinius reiškinius teikimą bei visuomenės informavimą apie hidrometeorologines sąlygas, duomenimis, 2013 m. spalio mėn. – 2014 m. kovo mėn. stichinio meteorologinio reiškinio – speigo – rodiklis nebuvo pasiektas.
Visuomenę informuojant traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencijos temomis visų atsakingų institucijų darbuotojai vadovavosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų paruoštomis orų prognozėmis.

Pagal atliktą analizę Lietuvoje dažniausiai žmonės serga dviem erkių pernešamomis ligomis – Laimo liga ir erkiniu encefalitu. I. ricinus rūšies erkės, paplitusios visoje šalies teritorijoje, yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos Lietuvoje. Jos paprastai po žiemos miego pabunda jau kovo mėnesį ir yra aktyvios iki lapkričio ar gruodžio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, atsakingo už užkrečiamųjų ligų, jų sukėlėjų stebėseną, kontrolę ir profilaktiką, duomenimis, didžiausia erkių gausa 2013 m. buvo pastebėta gegužės I–III dekadą.

2013 m. Lietuvoje buvo užregistruotas 501 susirgimas erkiniu encefalitu. 2013 m. erkinio encefalito sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 16,9. Palyginti su 2012 m., jis padidėjo 2,4 proc. Daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota spalio mėnesį. Didžiausias susirgimų skaičius – Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse. Didžiausi šios ligos sergamumo rodikliai užregistruoti Utenos, Panevėžio, Alytaus apskrityse. Kaip ir kiekvienais metais, didelę visų susirgusiųjų erkiniu encefalitu dalį (44,0 proc.) 2013 m. sudarė pensininkai ir bedarbiai. Šias gyventojų grupes būtų galima priskirti atskirai rizikos grupei, kadangi joms kiekvienais metais tenka didelė visų susirgimų dalis. Kaimo gyventojai sirgo 1,9 karto dažniau nei miestiečiai.

Veiksmingiausia ligos profilaktikos priemonė – skiepai. 2013 m. nuo erkinio encefalito iš viso paskiepyta 55 659 kartus (iš 18 271 vaikai iki 17 metų amžiaus). Tai didesnės apimtys nei 2012 m. (48 891 kartas) bei 2010 m. (38 367 kartai).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. buvo užregistruoti 2567 Laimo ligos atvejai. 2013 m., palyginti su 2012 m. duomenimis, sergamumas šia liga Lietuvoje padidėjo 6,5 proc. Didžiausi sergamumo rodikliai 2013 m. užregistruoti Kauno, Vilniaus, Telšių ir Panevėžio apskrityje, o mažiausias sergamumo rodiklis buvo Alytaus apskrityje. Didžiausias sezoninis pakilimas užregistruotas liepos–spalio mėnesiais. Tuo laikotarpiu Laimo liga sirgo 70,2 proc. visų susirgusiųjų šia liga. Palyginus gyventojų sergamumą pagal gyvenamąją vietą, matyti, kad 2013 m. Laimo liga miesto gyventojai sirgo 3,1 karto dažniau nei kaimo gyventojai.

Siekdamas gerinti visuomenės informavimą apie įvairius užkrečiamųjų ligų aspektus, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras vedė paskaitas kvalifikacijos kėlimo kursuose, rengė konferencijas, seminarus, transliavo informaciją per radijo ir televizijos laidas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras rengė bei atnaujino rekomendacijas (patarimus) visuomenei bei specialistams apie galimą šalčio poveikį sveikatai ir rekomendacijas, kaip sumažinti ir apsisaugoti nuo jo neigiamo poveikio. Įstaiga, siekdama užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų nenutrūkstamą paslaugų teikimą, remdamasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija, informavo/įspėjo asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas apie prognozuojamus šaltus orus, smarkų snygį, pūgą. Kaip teigia centro darbuotojai, per šalčiausias ataskaitinio laikotarpio savaites (2014 m. sausio 13 d. – vasario 9 d.), greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų duomenimis, bendras nukentėjusiųjų nuo šalčio poveikio asmenų skaičius yra 115. Iš jų medicinos pagalba suteikta dėl:
• nušalimo – 62 asm.;
• hipotermijos – 18 asm.;
• intensyvaus natūralaus šalčio poveikio – 35 asm.

Taigi, reiktų nepamiršti, jog ne tik visuomenė bendrai, bet ir patys asmeniškai esame atsakingi už savo bei artimųjų sveikatą, daromą įtaką gamtiniams procesams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo antropogeninių veiksnių. Todėl labai svarbu išlikti informuotiems ir sąmoningiems visuomenės nariams.