Trečiadienis, 11 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (IV)

www.alkas.lt
2014-04-27 11:25:50
49
PERŽIŪROS
0
Kazimieras Juraitis | sauksmas.lt nuotr

Kazimieras Juraitis | sauksmas.lt nuotr

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.
K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvių amžiaus ir kilties vietos paieškas apsunkina senojo pagoniškojo kalendoriaus panaikinimas. Senojo kalendoriaus atgaivinimas turėtų būti vienu iš pagrindinių uždavinių, išsaugant savo, lietuviškąjį tautiškąjį tapatumą pasaulinės globalizacijos metu. Juk kalendoriuje metai skaičiuojami nuo kažkokios visuotinai svarbios datos. Dabar visame pasaulyje vartojamą kalendorių įvedė Romos Imperija. Pagal šį kalendorių laikas prasideda nuo Jėzaus gimimo. Tikėtina, kad pagal pagoniškąjį kalendorių laikas prasideda nuo baltų-aisčių-lietuvių atsiradimo pradžios arba aisčiams itin svarbaus įvykio datos. Svariais įrodymais šiam tikslui galėtų pasitarnauti metaliniai pinigai ir kiti gausūs archeologiniai radiniai, kuriuose būtų įmušta ar iškalta ir mūsų pagoniškoji ir naujoji, krikščioniškoji datos. Bėda ta, kad įrašus tokiuose radiniuose perskaityti lietuvius išmokė Lietuvą engusios tautos.

Tikrą perversmą šioje srityje galėtų padaryti Juozo Šeimio atrasta senųjų įrašų dešifravimo būdai, kuriuos jis aprašė savo knygoje „Gališkosios Runos“ (Marijampolė, 2003 m.). Juozas Šeimys perskaitė ne tik daugybę įrašų piniguose, bet ir senųjų tekstų kalendoriuose, įspaudų archeologiniuose radiniuose. Pavyzdžiu galėtų pasitarnauti pinigėlis, kuris priskiriamas Kijevo kunigaikščiui Vladimirui iš Gediminaičių dinastijos. Lietuvos valstybė Didžiojo Kunigaikščio Vytauto gimimo dieną švenčia 1350 metais. Ant šio pinigėlio, teigia Juozas Šeimys, parašyta Vytauto gimimo data 1351 metai pagal krikščioniškąjį, arba 6406 m. pagal pagoniškąjį kalendorių, mat pinigėlis nukaldintas vos tik gimusiam kunigaikščio Kęstučio sūnui Vytautui. Taip pat Vytautui užrašyti ir didžiuliai turtai – pusė visų prekybinių pelnų, kuriuos naujagimio kunigaikščio tėvas Kęstutis pasižadėjo dalintis su savo broliu Algirdu (jie buvo lygiaverčiai karaliai). Taigi viename pinigėlyje yra daugybė konkrečios ir labai vertingos informacijos! O pagal metodus, kuriuos naudoti mus išmokė rusai, pinigas priklauso Vladimirui, o kad Kijevo Vladimirui – tai turėtų būti savaime suprantama.

Kadangi šiame pinigėlyje – prekybinėje plomboje Juozo Šeimio perskaitytų įrašų ligi šiai dienai niekas nei patvirtino, nei paneigė, rastą jame datą – 6406 – renkuosi tolimesnėms aisčių genčių ištakoms ieškoti. Beje, šie metai sutampa su kitais Juozo Šeimio perskaitytais įrašais įvairios kilmės archeologiniuose radiniuose.

Juozas Šeimys perskaito įrašą ant faraono Tutanchamono auksinio sarkofago antvožo:

Lamų Papas Aistusas Cheopso ir data – 4105 metai. Pagal pagoniškąjį lietuvių kalendorių dabar yra 7067 metai. Atimkime iš 7067 mus su faraonu Aistusu Cheopso (Tutanchamonu) skiriančius 3738 metus ir gauname 3528 m. Skirtumas tarp datų ant sarkofago antvožo ir mūsų pagoniškojo kalendoriaus – beveik 500 metų. Jeigu J.Šeimys užrašą perskaitė teisingai išeitų, kad lietuvių kalendorius už egiptietiškąjį „jaunesnis“ 472 metais, taigi aisčių kilties šaknys turėtų būti senovės Egiptas. Doc. Rudzinskaitė-Arcimavičienė (Senovės Rytų Istorija, Kaunas, 1936) rašo:

„Daugumas šių dienų egiptologų laikosi tos nuomonės, jog semitai į Egiptą atsikėlė daugiausia iš šiaurės, per Deltą. Reikia manyti, jog ir Afrikos chamitai, prie kurių priskiriami senovės egiptiečiai, yra čia atvykę iš rytų, iš Azijos. Senovės egiptiečiai, laikydami Afrikos chamitus pirmutiniais Egipto gyventojais, praminė juos „Onu“. Pagal šumerinę teoriją, egiptiečių ir semitų kalbų panašumas turįs priežasčių tolimoje praeityje, kada tos dvi tautos, lygiai kaip ir indoeuropiečių tautų grupė, turėjusios bendrą protėvynę“.

Egipto apgyvendinimo atvejis labai panašus į skitų atsiradimą Europoje. Kai buvo kalbama, jog „atsirado Europoje“, turėtų būti aišku, kad skitai atėję iš Europos išorės, o vėliau paaiškėja, kad galėjo atsikraustyti iš Europos šiaurės. Jeigu ta Europos išorė galėjo būti Azija, tai lieka neatsakytas klausimas, kokiu būdu lietuviai ir rusai kalba bendram indoeuropietiškam sanskritui artimomis kalbomis. Kadangi mokslininkai to įtikinamai nepaaiškina, renkuosi prielaidą: tarkim, kad aisčių protėviais buvo „onai“. Ona – paplitęs lietuviškas vardas, lietuvių kalboje taip pat plačiai vartojami įvardžiai anas, ana, slavų kalbose – on, ona. – Pala, pala! – beveik girdžiu meilius oponentų balsus. – Nuo kada vardas Ona tapo lietuvišku? Na, šitą tai nesunkiai galima atpasakoti. Nuo tada, kai lietuvių kaimus krikštydami kunigai laiko taupymo sumetimais vienu vardu ištisus kaimus ir pakrikštydavo. Tačiau ar tai buvo naujas lietuviams vardas? Juk sutikime, kad moterį pavadinti įvardžio „ana“ vardu – nelabai mandagu būtų. Todėl lietuviai savo moterų taip ir nevadino. Panašiai būtų bendraujant trise, jeigu apie trečią asmenį, jam girdint, sakyti „Jis“ arba „Tas“. Arba kreiptis į pašnekovą ne vardu, bet „ei, tu“.

Jei apie vardus prakalbome, būtų įdomu sužinoti štai ką. Kokiu būdu lietuviškas įvardis ana, suteikiant jam Onos vardą, rusų kalboje iš vardo vėl tampa įvardžiu, bet būdamas jau vardu? Na, žiūrėkit patys: lietuvę moterį „aną“ pavadinome Ona, turime moteriškę, vardu Ona. O kai rusų moterį , rusiškai įvardinamą įvardžiu ona, norime pavadinti Ona, ji tampa Ana, t. y. jau lietuviško įvardžio vardu! Niekaip nesugebu šitos mįslės įminti. Lingvistai, deivės Etimologijos garbintojai, pareikštų kad čia savaime suprantamas dalykas, t. y. kad slavų kalbos vietoj trumpojo balsio a turi o, o baltų kalbos, atvirkščiai, vietoj trumpojo o turi a. Ir jie būtų absoliučiai teisūs, įvardindami faktus. Tačiau kokia jėga priverčia faktus tapti tokiais, kokie jie yra? Matydamas skrendančias antis, gamtininkas-ornitologas suvoks tą kaip galbūt prasidedančią paukščių migraciją, valstietis-žemės arėjas prisimins būtinus ir dar neatliktus darbus, o medžiotojas matys tik skraidantį kepsnį. Ir visi bus teisūs. Tačiau tikroji varomoji jėga ir paukščių migracijos priežastis bus tikriausiai maisto paieškos ir lengvesnių gyvenimo sąlygų paieškos. Tos pačios ar panašios priežastys versdavo ir šiandien skatina migruoti ir žmones. Tačiau paukščių ir žvėrių kalba nesikeičia, o kas verčia keistis žmonių kalbą? Gal jei būtume sėslūs ne tik gyvenimo būdu, bet ir pagrindinėmis etinėmis normomis ir idėjomis, mūsų ir kalba mažiau keistųsi. Kai kas gali paprieštarauti, kad tokiomis prielaidomis siekiama primityvizmo. Tačiau faktai ir mokslininkų atradimai akivaizdžiai įrodo, kad senosios civilizacijos šiuolaikinio mokslo šviežiai atrastas tiesas žinojo jau prieš tūkstančius metų, nors ir neturėjo kompiuterių ir tobulų mokslinių prietaisų. Taigi mūsų protėviai anaiptol nebuvo primityvūs, priešingai – tai mes kartais prieš juos išrodome primatais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (II)
  2. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (III)
  3. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

V. Karčiauskas-Leninas
Istorija

Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo

2026 03 11
Nepriklausomybės aikštė po 1990 m. kovo 11 d.
Istorija

Nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo: Kovo 11-osios kelias spaudoje ir nuotraukose

2026 03 11
Duris atvėrė Advokatų namai
Kultūra

Duris atvėrė Advokatų namai ir atidengta advokato profesijai skirta skulptūra „Gynėjas“

2026 03 11
Seimo pirmininkas Juozas Olekas
Kultūra

Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11
Priešiškos informacinės erdvės analizės pistatymas
Lietuvoje

2025 metai pasižymėjo Rusijos propagandistų dėmesiu Baltijos jūros regionui

2026 03 10
Liberalai
Lietuvoje

Liberalai prašo ištirti, ar A. Gedvilas neslėpė mokesčių

2026 03 10
Naftos gavyba
Lietuvoje

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai – reikšmingi

2026 03 10
Seimas
Lietuvoje

Pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa

2026 03 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marija apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo
  • V. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius
  • Nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo: Kovo 11-osios kelias spaudoje ir nuotraukose
  • Duris atvėrė Advokatų namai ir atidengta advokato profesijai skirta skulptūra „Gynėjas“

Kiti Straipsniai

Mergina su tautiniais drabužiais laiko ąžuolo sodinuką Stelmužės ąžuolo fone

A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu

2026 02 22
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08
Tai grįžimas namo

D. Greičiūnas. Tai grįžimas namo

2026 01 03
Atostogos Egipte

Atostogos Egipte – nuo Raudonosios jūros iki faraonų pėdsakų

2025 10 30
Knyga ant Kuršos upės kranto

Gudijoje išleista knyga apie senuosius baltų vardus rytuose

2025 10 26
Ugis Nastevičs Atėnuose

U. Nastevičs. Europos tapatybės krizė: iššūkiai ir etninių religijų vaidmuo

2025 10 15
Latvijos Dievturiai

Latvija žengia istorinį žingsnį: Latvijos Dievturiai įteisinti kaip tradicinė religija

2025 10 09
Lėktuvas

Pradėti skrydžiai iš Palangos į Šarm aš Šeichą ir Hurgadą

2025 10 01
Arūnas ir Vida Sniečkai

Arūnas ir Vida Sniečkai pasitiks lankytojus atnaujintame Juškų muziejuje

2025 09 26
Baltų vienybės diena Šventojoje

Baltų vienybės diena Šventojoje: draugai iš Latvijos, tradicijos ir ugnies šviesa

2025 09 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Marija apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • Artis Grynas, Denisas Jelisievičius apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Erika Drungytė | stopkadras

Kaune įvyko pasitarimas „Dėl Lietuvos išlikimo“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai