Plačiai žinomo savito poeto Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) eilėraščiai, nauji ir nespausdinti ankstesniuose rinkiniuose, šiemet sugulė į rinkinį „Nenoriu nieko neveikti“, pavadinimą gavusį iš vieno naujų eilėraščių fragmento. Su būsimu eilėraščių rinkiniu dirbęs ir jį ruošęs poetas, deja, knygos sustyguoti, sudėlioti jos struktūros nespėjo, tačiau paliko beveik šimtą naujų eilėraščių.
Knygos sudarymo darbus kartu su poeto žmonos Gražinos Martinaitienės pagalba užbaigė literatūros kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas. Kadangi knygos struktūra liko nesudėliota paties autoriaus, redaktorius nusprendė grupuoti eilėraščius pagal tematiką į tris skyrius: didžiausią knygos skyrių lyriką, naujus ankstesniame rinkinyje sukurto K.B. personažo ciklo eilėraščius ir naujas Kukučio balades.
Sudarant knygą, kilo mintis joje parodyti ir poeto rankraščių bei juodraščių, kurie daugelį nustebins dažnais braukymais, taisymais, vieno eilėraščio keliomis redakcijomis, rašytomis ant paprastų lapelių. Redaktorius Valentinas Sventickas pabrėžia jų svarbą ir grožį knygoje: „Pirma, tai paliudijimas, kad Marcelijus Martinaitis, jau senokai prisijaukinęs kompiuterį, poeziją teberašė ranka. Pirmiau ranka. Antra, gretindami rankraščius ir spaudos ženklais čia spausdinamus tekstus, tuoj pat pamatysite, kad jie retai besutampa. Tai aiški žinia, kad šis poetas pradines eilėraščio versijas dažnai keisdavo, tobulindavo, trumpindavo arba plėtodavo.
Pradinių ir galutinių redakcijų publikavimas greta suteiks skaitytojams retą malonumą pasigėrėti kūrybos procesu. Vienos kitos baladės (tarkime, „Rytmetinės radijo žinios Kukučiui“, „Kukutis neturi medalio“) sąmoningai teikiamos ankstesnės rankraštinės versijos, nors yra ir mašinraščių, artimesnių baigtiniam tekstui. Prie dažno eilėraščio būta po keletą rankraščio lapų, skirtingų. Niekas turbūt nesistebės juodraščio kopijoje pamatęs su eilėraščiu niekaip nesusijusių (kartais ir susijusių) įrašų arba rašantįjį aplankiusios katės pėdsakų.“
Taigi greta kone kiekvieno spausdinamo eilėraščio skaitytojai matys ir rankraštinį jo variantą. Taip pat knygoje publikuojamos Martinaičių namų aplinkos nuotraukos, darytos fotografo Vytauto Balčyčio, o viršeliui knygos dailininkė Deimantė Rybakovienė, kūrusi ir visą knygos maketo dizainą, panaudojo poeto anūkės Justinos Skučaitės piešinį.
