Balandžio 2 d. Vilniaus universiteto biblioteka kviečia visus, norinčius pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalą – į VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salę.
M. Mažvydo „Catechismusa prasty szadei…“ (Karaliaučius, 1547), regioninės reikšmės paveldo objektas, yra saugomas VU bibliotekoje. Pasaulyje žinomi tik du šios nepaprastai reikšmingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Daugiau kaip penkiasdešimt metų pirmoji lietuviška knyga nebuvo prieinama visuomenei. Todėl bibliotekos tradicija kasmet vieną dieną rodyti M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą tampa puikia proga geriau susipažinti su pirmąja lietuviška knyga bei senuoju spausdintu ir rankraštiniu Lietuvos kultūros paveldu.
Šiais metais minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą balandžio 1-ąją, lankytojų lauks ne viena staigmena – bus galima išvysti VU bibliotekoje saugomas cimelijas. Šventinę bibliotekos ekspoziciją vienai dienai papuoš miniatiūrinės knygelės ir knygos milžinės – antifonarijai, taip pat sunkiausia ir didžiausia knyga iš senųjų fondų, saugomų bibliotekoje.
Lankytojų laukia dar vienas netikėtumas – Vilniaus universiteto fizikai ir matematikai, panaudodami šiuolaikinių šviesos technologijų žinias bei matematines optimizavimo procedūras, sukūrė eksponatų apšvietimo sistemą, darančią kuo mažiau žalos ir leidžiančią atskleisti muziejinių vertybių grožį bei autentiką. Šis išradimas taip pat bus pristatytas balandžio 2 d. 10 val. VU bibliotekos J. Lelevelio salėje.
Patentuota VU Taikomųjų mokslų institute sukurta kietakūnio apšvietimo technologija, įdiegta padedant UAB „Ledigma“, demonstruojama VU bibliotekoje įrengus eksponuojamų autentiškų Joachimo Lelevelio dažų pigmentų apšvietimą. Žymus istorikas, geografas, kartografas, Vilniaus, Varšuvos ir Briuselio universitetų profesorius J. Lelevelis (1786–1861) šiuos dažus naudojo žemėlapiams piešti ir spalvinti.
Ekspozicijoje sumontuotas modernus šviesos šaltinis – keturių spalvų šviesos diodų (raudonų, gintarinių, žalių ir mėlynų šviestukų) telkinys, kurio spektras yra optimizuotas dažų pigmentų eksponavimui. Šio šaltinio generuojamos šviesos fotocheminis poveikis yra 3 kartus mažesnis nei saulės šviesos ir 10% mažesnis nei halogeninių lempučių, paprastai naudojamų muziejiniams eksponatams apšviesti. Balansas tarp šaltinio spektro komponenčių yra parinktas taip, kad 60 % spalvų būtų perteikiamos padidinto sodrio, taip vizualiai kompensuojant pigmentų išblukimą dėl senėjimo.
Sodrinantieji šviesos šaltiniai taip pat gali būti plačiai taikomi ne tik eksponuojant meno kūrinius, bet ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, vitrinoje patraukliai apšviečiant gaminius, operacinėje vizualiai išskiriant audinius ir pan.
