Netirs peticijos dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos

Prokurorai nepradės tyrimo dėl internetinės peticijos, kuria buvo siūloma pritarti Klaipėdos krašto prijungimui prie Rusijos.

Pasak prokurorų, šiuo atveju nebuvo raginta smurtu pažeisti ar pasikėsinti į Lietuvos teritorinį vientisumą, todėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra.

Į prokurorus kreipėsi keli Seimo nariai. Peticiją per keletą dienų internetu pasirašė keli šimtai asmenų, tačiau netrukus peticija buvo uždaryta jos anoniminio kūrėjo.

Seimo narė Agnė Bilotaitė, reaguodama į Generalinės prokuratūros sprendimą netirti nei internetinės peticijos už Klaipėdos krašto prisijungimą prie Rusijos Federacijos, nei Rusijos televizijos kanalų propagandinių laidų, žada skųsti Generalinės prokuratūros sprendimą dėl internetinės peticijos tyrimo.

„Generalinė prokuratūra nusprendė netirti provokacinės peticijos dėl Klaipėdos krašto, todėl jos kūrėjai liks nenubausti. Prokuratūros argumentas šiurpina – tirti atsisakyta, nes skatinama Klaipėdos kraštą atskirti nesmurtinėmis priemonėmis. Ar tai turėtų reikšti, kad siūlymai taikiam atsiskyrimui leistini? Prevenciškai tokiais klausimais turintis rūpintis VSD atvirai pareiškė, kad reikia mažiau kreipti dėmesio į provokacijas. Į Lietuvos istoriją aukštyn kojomis apverčiančias Lietuvoje transliuojamų rusiškų kanalų laidas irgi žiūrima pro pirštus. Regis, nematoma, kas vyksta Lietuvos pašonėje ir kad Rusija Baltijos šalims destabilizuoti ir silpninti pasitelks visas galimas priemones“, – teigė A. Bilotaitė.

Seimo narė įsitikinusi, kad augant įtampai Ukrainoje Rusijos agresija Lietuvos atžvilgiu tik stiprės, įgaudama įvairias formas ir darydama žalą Lietuvos valstybei ir visuomenei.

„Reikia matyti visą paveikslą: viena ranka Rusija kerta Lietuvai ekonomiškai, ribodama krovinių gabenimą per Klaipėdos uostą ir greičiausiai uždrausdama įvežti į Rusiją lietuvišką mėsą. Tuo siekiama prieš principinę Lietuvos laikyseną nuteikti Lietuvos verslininkus, pragmatines pažiūras iškeliančius aukščiau valstybės intereso. Kita ranka per Lietuvoje rodomas programas perrašinėjama Lietuvos istorija, mėtomasi kaltinimais apie Lietuvoje tariamai veikiančius nebūtus fašistus, skatinama gėdytis nacionalinės savigarbos ir slėpti tautiškumo apraiškas. Išmetamos separatistinės provokacijos ir žiūrima, kaip reaguosime. Visuomenę norima palikti susiskaldžiusią ir be tapatybės. – Lietuvos teisėsaugos ignoruojamas Rusijos veikimo formas vardijo Seimo narė. – Taip ruošiama dirva blogiausiam scenarijui, kuriam neprognozuojamai besielgiantis Putinas visada gali rasti pretekstą. Jo neseni pareiškimai, kad rusų tauta yra suskaldyta ir turi būti vėl suvienyta, taip pat Rusijos Federacijos atstovo prie Europos Tarybos neoficialūs pasisakymai, jog Rusija susigrąžins Baltijos valstybes, tiesiog bado akis, o ramiai stebėti šiuos procesus yra paprasčiausias pareigų nevykdymas grėsmės akivaizdoje.“

A. Bilotaitė primena, kad Rusijos Krymo okupacijai pateisinti naudojami argumentai apie ten esančių rusų tautybės gyventojų teisių apsaugą yra lygiai pritaikomi ir Baltijos valstybėse, tarp jų – ir Lietuvoje. Dėl to įspėja ir užsienio ekspertai, ir Vakarų šalių politikai. Tokiame kontekste, jos nuomone, neišvengiamas pasirinkimas tarp dviejų strategijų: ignoruoti pavojaus signalus arba su kvailio ramybe laukti pažadėtos NATO šalių pagalbos.

„Tačiau NATO ne tik saugo, bet ir įpareigoja. Norėdami būti apginti, turime pagal išgales savo saugumu rūpintis patys. Ne tik didindami finansavimą gynybai, bet ir savo veiksmais nepalikdami abejonių, kad esame susirūpinę savo pačių saugumu ir jaučiame dėl jo atsakomybę“, – reziumavo A. Bilotaitė