Mokslininkus nuolat domino klausimas, kodėl vienose šalyse žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86, prancūzės – 81,5, lietuvės moterys 78,8 metų, o Kazachstane žmonių vidutinė gyvenimo trukmė – tik 68,7 metai. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Anot gydytojos kardiologės Audronės Statkevičienės, susirūpinti ir įvertinti savo širdies būklę reikėtų jau sulaukus 30 metų.
„ė prasideda jaunystėje: jau 13–14 m. paauglių kraujagyslėse randami riebaliniai ruoželiai, ant kurių, esant rizikos veiksniams, gali nusėsti cholesterolis ir ilgainiui sukelti širdies ligas. Žinoma, jų vystymuisi įtakos turi ne tik kraujagyslių būklė, bet ir kraujo savybės, pvz., padidėjęs kraujo krešumas, skatinantis trombų susidarymą, kurie gali užkimšti kraujagyslę ir sukelti išemiją (vietinę mažakraujystę žemiau trombo esančiame organe)“, – pasakoja kardiologė A. Statkevičienė.
Buvo pastebėta, kad šalyse, kur žmonės geria daugiau raudonojo vyno, mažiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškėjo, kad tai gali būti dėl raudonųjų vynuogių luobelėje esančios medžiagos, veikiančios laisvuosius radikalus. Ši medžiaga buvo išskirta 1940 m. ir pavadinta resveratroliu. Tai biologiškai veikli medžiaga, kurią gamina augalas, kai jį veikia stresinės aplinkos sąlygos: šaltis, karštis, grybeliai, virusai ir bakterijos, ultravioletiniai ar radioaktyvūs spinduliai. XX amžiuje atrasta, kad daugiausia resveratrolio turi japoniškoji plačialapė rūgtis.
Manoma, kad resveratrolis yra vienas stipriausių gamtoje esančių antioksidantų, turintis stiprų poveikį laisviesiems radikalams. „Laisvųjų radikalų“ teorija aiškinama ir degeneracinių procesų, kurie vyksta žmogaus kūne senstant, priežastis – jauno žmogaus organizme yra pakankamas kiekis antioksidantų, bet senstant jų mažėja. Rytų medicinoje tikėta, kad resveratrolis gali padėti stimuliuoti ir aktyvuoti ląstelių regeneracijos procesus, vadinasi, pasitarnauti organizmo atnaujinimui, senėjimui stabdyti, gyvenimo trukmei pailginti. Taip pat rytų medicinoje šis augalas vartotas organizmo imuninei sistemai stiprinti, šlakams valyti, manyta, kad jis gali turėti ir bakterijas naikinantį, antiseptinį, antialerginį poveikį. Rytiečiai buvo įsitikinę, kad resveratrolis galėjo padėti reguliuoti cholesterolio kiekį, o tai ypač naudinga širdies ligoms gydyti ir jų profilaktikai.
Anot A. Statkevičienės, paprastai, kai atliekamas tyrimas, nustatomas bendrasis cholesterolis, kuris nurodo kraujyje cirkuliuojančio cholesterolio kiekį. Jį sudaro 3 plačiausiai tiriamos dalys – didelio tankio cholesterolis, arba „gerasis“ ir mažojo tankio cholesterolis bei trigliceridai, kurie yra „blogiečiai“. Rūkančio žmogaus kraujagyslės iš vidaus tarsi nubrauktos švitriniu popieriumi, tad prie tokio paviršiaus labai lengvai prikimba „blogasis“ cholesterolis“ ir trigliceridai, kurie gali kauptis pažeistose kraujagyslių sienelėse ir taip didinti širdies ligų riziką. „Gerasis“ cholesterolis, kai jo kraujyje yra daug, neutralizuoja „blogąjį“ cholesterolį bei trigliceridus, taip sumažindamas minėtų ligų riziką. Rytų medicinoje tikėta, kad resveratrolis gali padėti paskatinti „gerojo“ cholesterolio pasigaminimo procesus.
„Svarbu nepamiršti, kad visko pradžia – mažasis kardiomiocitas (širdies raumens ląstelė), gaminantis maistines ir energetines medžiagas visam organizmui, todėl nuolat ieškoma medžiagų, kurios padėtų tam kardiomiocitui gyvuoti. Manoma, kad jų yra resveratrolyje, kurį šiuolaikinė farmacija sugebėjo susintetinti“, – teigia gydytoja kardiologė. A. Statkevičienė ragina rūpintis savimi, tikrintis profilaktiškai ir investuoti į sveikatą, kol esame sveiki bei kol niekuo nesiskundžiame, nes įsitikinimas, kad širdimi skundžiasi tik pagyvenę žmonės, šiuolaikinėje visuomenėje morališkai atgyvenęs.
