Seksualinės orientacijos problemos neturėtų būti vienintelis EP rūpestis

Seksualinės orientacijos problemos neturėtų būti vienintelis Europos Parlamento (EP) rūpestis, bet Europos kairieji, rodos, nieko kito jau nebemato.

Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė apgailestauja, kad sunkiai po krizės beatsigaunančioje Europoje, kurioje bedarbių armija pasiekė nuo pat ES įsikūrimo neregėtas aukštumas, nuolat gaištamas laikas abejotiniems svarstymams Europos Parlamente.

„Vasario 4 dieną EP plenarinėje sesijoje bus balsuojama vadinamojo „seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano“. Sunku patikėti, kad eilinius ES piliečius pradžiugins šis liguistas entuziazmas, kurį nuolat demonstruoja kairiųjų ir žaliųjų atstovai, tokie kaip projekto teikėja, prieštaringos reputacijos Europos Parlamento narė iš Austrijos Ulrike Lunacek. Liūdina ir tai, kad dalis Europos liaudies partijos atstovų irgi nesijaučia pažeminti, nors Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus komitetui atmetė visas jų siūlytas pataisas, – teigia Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė. – Vasario 4-ąją matysime tikrai groteskišką Europos Parlamento vaizdą. ES pašonėje, Ukrainoje, žiauriausiais stalininiais metodais žudomi ir netgi mirtinai nukankinami Ukrainos patriotai, eurointegracijos šalininkai, liejasi senos Europos tautos kraujas. Ukrainoje sprendžiama ir pačios ES ateities byla. Tuo metu socialistai ir žalieji EP rimtais veidais postringaus apie seksualinės raiškos ypatumus.“

Pasak parlamentarės, dėl panašių aktyvistų susitelkimas neva vien į seksualinių mažumų problemas jau tampa groteskiška ES karikatūra. Dar daugiau: Eurazijos sąjungos kūrėjų rankose jis išmaniai naudojamas kaip kovos su ES Rytų partnerystės politika instrumentas. Jis tampa įrankiu menkinti ES autoritetą, gąsdinti šalių piliečius, neva įstojus į ES „vyrai bus apvesdinti su vyrais“ (tokį pasisakymą vienas parlamentarės kolega girdėjo Regionų partijos organizuotame mitinge Kijeve).

„Visuotinių žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas žmonių lygybės principas yra universalus. Laisvė ir lygybė negali būti priderintos tik prie tam tikros nedidelės specifinės grupės netradicinių poreikių. Tuo metu LGBT (seksualinių mažumų) aktyvistai bando išlaužyti rankas Europos Komisijai (EK), kad ši patvirtintų nuostatas, apeinančias Lisabonos sutartį ir joje įtvirtintą subsidiarumo principą. Jie nori įsikišti ir į tas sritis, kurios pagal kompetenciją nepriklauso Europos Sąjungai. Viena svarbiausių tokių sričių yra šeimos politika. Beje, rezoliucijos projekte siekiama ir to, kad bet kuris įstatymas prieš priimant būtų perleistas per seksualinių mažumų aktyvistų sukonstruotą matricą“, – sako V. Aleknaitė-Abramikienė.

Kai kurių Vakarų Europos valstybių politikai ne kartą yra guodęsi apgailestaujantys dėl savo atlaidumo LGBT radikalų reikalavimams. Jie veltui tikėjosi, jų pačių teigimu, kad padarius tam tikrų nuolaidų ir suteikus daugiau laisvių, kurios, jų manymu, turėjo užtikrinti netradicinės orientacijos asmenų orumą, tuo bus pasitenkinta. Tačiau vyksta priešingi procesai. Padarius vieną nuolaidą, tuojau pat reikalaujama kitos, antros, trečios. Įvairiais skundais atakuojami Europos teismai. Ir tokiu būdu pamažu ištrinami bet kokie prigimtinės teisės pėdsakai Europos jurisprudencijoje. Todėl tai skamba kaip įspėjimas toms valstybėms, kurios dar nespėjo įkliūti į panašios apgaulės spąstus. Nereikia turėti iliuzijų, kad nuolaidžiaudami EP susispietusiems rėksniams mes padėsime savo šalių netradicinės orientacijos piliečiams. Šiuos procesus skatina ne jie, bet gerai finansuojami  įtakingi lobistai, turintys visiškai kitokių tikslų. Tikslų, kuriuos ne visada lengva suprasti ir įvardinti, bet kurie tikrai kenkia Europos piliečių savitarpio supratimui ir jų solidarumui.

V. Aleknaitė-Abramikienė svarsto, kas nutiktų, jei vasario 4 d. Europos Parlamentas neatsilaikytų prieš lobistų spaudimą.

„Rezoliucijos, net jei jos patvirtinamos parlamento daugumos, netampa teisiškai įpareigojančiais dokumentais, tačiau jos atspindi oficialią Europos Sąjungos poziciją aptariamu klausimu. Ir jeigu ši pozicija yra toksiška, ji galų gale gali užnuodyti visą ES teisyną. Todėl labai svarbu, kad visi politikai, o ypač – atstovaujantys Europos liaudies partijai, – atkreiptų dėmesį, už kokius siūlymus balsuoja ir pamąstytų apie galimas pasekmes“, – teigia Seimo narė.

Pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, jei vasario 4 d. EP nariai patvirtins siūlomą dokumentą, gali atsitikti taip, jog ilgainiui atsiras vis daugiau horizontaliai veikiančių nuostatų, kurios leis nepaisyti suverenių ES valstybių konstitucijose bei įstatymuose įtvirtintų principų. Tai tikrai neprisidėtų prie demokratijos plėtros ir solidarumo mūsų senajame žemyne.